2016 m. rugpjūčio 5 d.

Knygų kelionės už kadro

Šio žmogaus akimis stebime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gyvenimą. Jo piršto spustelėjimų klausydamos, interneto svetainę pasiekia naujienos, veidai virsta fotoportretais, o akimirkos – filmuota medžiaga. Leidžia matyti, tačiau pats vis lieka už kadro – kas? Vygaudas Juozaitis – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento Ryšių su visuomene skyriaus kultūros projektų vadovas.

Pasiūlius pabūti rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ svečiu ir pačiam atsidurti prieš blykstę, Vygaudas dvejojo, tačiau iššūkį priėmė. Atidžiai sverdamas žodžius, dalijosi įspūdžiais: „Dirbti čia – vertinga patirtis. Juk biblioteka – kultūros centras, daugelio žmonių kūrybos vaisius.“ Daugiausia vizualine komunikacija besirūpinantis specialistas ieško būdų stiprinti ryšį ne tik su auditorija, bet ir su pačiu savimi. Jo mėgstamos knygos atskleidžia vidinę kelionę. Šį sykį taip ir keliaujame: iš lėto, įdėmiai, ieškodami ne tiek pačių istorijų, kiek jų pateiktų atradimų.

Maxence Fermine, „Juodasis smuikas“. Tai buvo netikėtai gera dovana: ne iš tų, kurias pavartęs pagarbiai padedi į lentyną. Mane apskritai domina muzika, tad rūpėjo panirti į jos pasaulį. Autorius itin įdomiai aprašo ryšį tarp dviejų savo amato meistrų – smuikų meistro ir talentingo smuikininko. Pasakojimas gali pasirodyti niūrokas, tačiau tikrai verčia susimąstyti.

Hermann Hesse, „Sidharta“. Įdomiausia kelionės knyga. Neatrasti kraštai, netikėtos istorijos. Pagrindinio veikėjo savęs paieškos. Hermanas Hesse – puikus rašytojas, skaitant justi jo aukštas intelektas, o kartu įspūdį daro ir puikus žodžių žaismas. „Sidharta“ – labai geras turinio ir lengvo rašymo stiliaus derinys. Tiesiog susivalgė!

Richard Bach, „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Netikėtai lengva, svaiginanti knyga. Kas aš esu? Pakilusi virš žmogaus. Išėjusi iš savęs, pakilusi virš savęs – tokia ta žuvėdra. Labai tinka skaityti prie jūros. Bet nebūtinai.

Karl Jaspers, „Filosofijos įvadas“. Savu metu šeimos aplinka lėmė norą rimčiau pasidomėti filosofija. Šis įvadas, palyginti su kitais, aiškiausiai ir nuosekliausiai atskleidžia filosofijos pagrindus. Jame nėra pamirštamas ir Dievas. Juk filosofija, išmintis ir Dievas – labai susiję. Svarbu atskirti filosofiją nuo jos istorijos. Tai – mumyse glūdintys esminiai dalykai: kaip mes sugebame save valdyti, tobulinti, atrasti gėrį.

Visas šias knygas galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale www.ibiblioteka.lt.