Paroda „Apie knygeles ir knygynėlius: XX a. I pusės lietuviški knygynai Vilniuje“

2023 m. gruodžio 21 d. – balandžio 7 d.

Paroda pratęsta iki balandžio 7 d.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje veikia paroda „Apie knygeles ir knygynėlius: XX a. I pusės lietuviški knygynai Vilniuje“. 700 metų gimtadienį švenčianti sostinė įkvėpė grįžti bent šimtmetį atgal ir žvilgtelėti į daugiabriaunę to meto knygynų veiklą, atskleisti šių įstaigų – savitų organizmų su savo interesais, klientūra – atmosferą, atkreipti dėmesį į leidybos tendencijas ir galimybes.

Įdomu, jog anuomet knygynas (knygų krautuvė, knyginyčia) buvo suprantamas kur kas plačiau nei komercinės paskirties knygų pardavimo vieta. Knygynų kultūrines, šviečiamąsias funkcijas rodė jų ryšiai su bibliotekomis ir skaitymu. Jau 1905 m. siūlyta, kad knygynai už tam tikrą mokestį duotų žmonėms pasiskaityti parduodamų knygų, būtų kuriamos vadinamosios „pasiskolinimo skaityklos“. Knygynų klientai anuomet taip pat vadinti ne pirkėjais, o skaitytojais, taip pabrėžiant ryšį su knyga, kalba.

Knygynai buvo ir lietuvių inteligentų susibūrimo vieta, čia svarstyti visuomenės, švietimo ir gyvenimo klausimai. Lankytojai užsukdavo pabendrauti, pasitarti, apsikeisti nuomonėmis aktualiais politiniais klausimais. To meto lietuviški knygynai Vilniuje jautė didelę konkurenciją, net sulaukdavo grasinimų, tačiau stengėsi išsilaikyti, pardavinėjo ir inicijavo įvairių knygų leidybą. Juose buvo galima įsigyti tiek lietuvių, tiek užsienio autorių verstų dvasinio, pasaulietinio turinio knygų, natų knygų, kalendorių, atvirukų, paveikslėlių, periodinės spaudos, žemėlapių ir kitko. Įdomu, kad to meto knygynas atliko ir savitą universalinės parduotuvės funkciją. Čia lankytojai galėjo įsigyti pašto ženklų, vokų, rašalo tablečių, plunksnakočių, degtukų, sagų, muilo, žvakių ir net mikroskopų.

Neabejotina, kad lietuviški knygynai to meto Vilniuje prisidėjo prie lietuvių kalbos puoselėjimo ir išsaugojimo, kovojo su įvairių valdžių asimiliacijos politika. Parodos rengėjai nekėlė tikslo kuo atidžiau suregistruoti, kiek ir kokių lietuviškų knygynų aptariamu laikotarpiu veikė Vilniuje, kiek jie gyvavo. Ši paroda – bandymas atskleisti knygyno atmosferą, atkreipti dėmesį į to meto leidybos tendencijas ir galimybes, įvairialypę knygynų veiklą, sulaukdavusią iššūkių.

Parodoje daug dėmesio skiriama įvairių lietuviškų knygynų ar lietuviškų knygynų skyrių knygoms: katalogams, mokslo populiarinimo, saviugdos, vaikiškoms knygoms, grožinei literatūrai, kalendoriams, periodinei spaudai, atvirukams. Kadangi knygynas buvo atskiras organizmas, turintis ir savo interesų, ir klientūros ratą, populiarinantis tam tikros krypties leidinius, parodoje stengiamasi atspindėti ne tik viešą, bet ir privačią erdvę: sąskaitų knygas, susirašinėjimą su klientais Lietuvoje ir užsienyje. Parodoje bandoma nubrėžti kontūrą, kokios asmenybės steigė to meto lietuviškus knygynus, kuo išskirtinis buvo kiekvienas knygynas.

Parodos rengėjai už geranorišką bendradarbiavimą dėkoja Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, Šatrijos Raganos bendrijai ir ypač Marijos ir Jurgio Šlapelių namui-muziejui, parodai geranoriškai paskolinusiam svarbių eksponatų, nuotraukų, padedančių atkurti XX a. pirmosios pusės knygyno aplinką.

Parodos rengėjai Gediminas G. Akstinas, Rasa Bataitytė, Rūta Chlomauskaitė, Arnas Čelkys, Milda Dainovskytė, Algirdas Jakas, Vytautas Smilgevičius, Silvija Stankevičiūtė, Jokūbas Zovė.

Emilijos Dobrovolskienės dizainas.

Organizatorė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos ir Retų knygų ir rankraščių skyriai ir Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyrius.

Paroda eksponuojama 2023 m. gruodžio 21 d. – 2024 m. balandžio 7 d.

Parodos reklaminiai vaizdai parengti pagal XX a. I pusės spaudą.