Telefonas Klaustukas Sitemap

Vaizdo įrašai

Prof. V. Landsbergio knygos „Lapkričio knygelė: 1989 m. pabaigos įvykių ir idėjų užrašai“ sutiktuvės

Nuo nepriklausomos valstybės paskelbimo praėjo daugiau kaip trys dešimtmečiai, todėl atsigręžti ir pažvelgti, kaip gyvenome anuomet, – ir prasminga, ir svarbu. Ypač kai savo mintimis dalijasi svarbiausias tų istorinių dienų architektas Vytautas Landsbergis.

Šventinės Kovo 11-osios proga faktinis valstybės vadovas V. Landsbergis linki Lietuvos žmonėms neatprasti mąstyti: „Svarbu, kad žmonės neatprastų mąstyti. Galbūt net ir mokytųsi mąstyti. Nes mūsų dabartis yra be galo tampriai susijusi su praeitimi. Reikia būti smalsiems ir nepamiršti, kad galvojimas ir žinojimas yra tikras malonumas!“

Paskutiniai 1989-ųjų mėnesiai Rytų ir Vidurio Europoje pasižymėjo revoliuciniais įvykiais. Lietuva vis spartesniu ir tvirtesniu žingsniu judėjo link Nepriklausomybės atkūrimo. Dinamišką 1989-ųjų pabaigos atmosferą liudija, primirštus faktus ir pavardes primena V. Landsbergio „Lapkričio knygelė: 1989 metų pabaigos įvykių ir idėjų užrašai“. Knyga, kurią ką tik išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, skaitytojams leis susipažinti su 1989 m. lapkritį ir gruodį V. Landsbergio, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio lyderio, pildyto bloknoto turiniu.

Kovo 11 d. kviečiame žiūrėti pokalbį su prof. V. Landsbergiu iš Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvės. Autorių kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento direktorius prof. Andrius Vaišnys, kuris 1989–1990 metų laikotarpį yra ištyręs žiniasklaidos ir politikos santykių aspektu, todėl paprašė V. Landsbergio atskleisti iš bloknoto užrašų tai, kas istoriškai vertinga.

Apie Vakarų pasaulio valstybių vadovų atsargų požiūrį į Lietuvos siekį atkurti nepriklausomą valstybę; apie Švedijos užsienio reikalų ministro Steno Sture Anderssono (1923–2006) ir Didžiosios Britanijos premjerės Margaret Tečer (1925–2013) laviravimus; apie SSSR prezidento Michailo Gorbačiovo dviveidiškumą ir V. Landsbergio „įžūlumą“; apie tuometę formaliąją ir Sąjūdžio žiniasklaidą; apie ir šiandien tebesitęsiančius siekius „įaitrinti nacionalinės kaltės klausimą“. Daug įdomių įžvalgų išgirsite pokalbyje.

„Dabar bandau tvarkyti savo archyvą. Nespėju, pritrūksta laiko. Ten yra daugybė įdomių dalykų. Galvoju apie archeologus, kaip jie džiaugiasi atradę senovės sąvartyną. Dabar aš esu savo užrašų sąvartyne. Tačiau juos paviešinus galima pamatyti labai platų horizontą. Nes toks Landsbergis viską mėgo užsirašyti. Aš visą laiką kapstausi ir skelbiu savo užrašus atskirais laikotarpiais. Taip bus ir bus, tik man neužteks gyvenimo tai paskelbti. Ir komentarai labai reikalingi. Reikia konteksto išaiškinimo apie tą laiką ir tuos žmones. Mažvydo bibliotekos moterys labai nuoširdžiai dirbo ir kiek daug atrado, patikslino“, – sakė prof. V. Landsbergis.

 

Taip pat žiūrėkite