Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
Iliustracija 2022 m. rugpjūčio 2 d.

Lituanistikos skaitykloje – knygų ekspozicija „2022-ieji Lietuvos karaimų metai“

Šiemet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas tai, kad Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos, jos istorijos ir kultūros dalis, ir siekdamas pažymėti Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros 625 metų jubiliejų, 2022 metus paskelbė Lietuvos karaimų metais. 1997 m. buvo iškilmingai paminėtas totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 600 metų jubiliejus, 2017 m. – 620‑osios karaimų įsikūrimo Lietuvoje metinės.

2021-aisias, gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 192 karaimai. Gausiausios karaimų bendruomenės įsikūrusios Vilniuje, Trakuose, Panevėžyje. Lietuvoje karaimai gyvena nuo 1397 m. Manoma, kad karaimus į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iš Krymo atkėlė Vytautas Didysis ir apie 380 šeimų apgyvendino Trakuose greta pilies. Vėliau karaimų gyvenviečių atsirado ir Šiaurės Lietuvoje – Biržuose, Pasvalyje, Naujamiestyje, Upytėje. 1441 m. Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis Trakų karaimams suteikė Magdeburgo teisę, garantavusią jų bendruomenei savivaldą.

Ši nedidelė Lietuvoje gyvenanti tauta yra išlaikiusi kalbą, papročius, tikėjimą, tautinę tapatybę ir istorinę atmintį.

Karaimų kalba tebekalbama tik Lietuvoje, ji yra įtraukta į UNESCO pasaulio nykstančių kalbų sąrašą. Prieš kelerius metus buvo paskaičiuota, kad tėra vos trisdešimt šia kalba kalbančių žmonių.

Pasaulietinė karaimų raštija nėra gausi, tačiau folkloras turtingas: patarlės, priežodžiai, dainos, pasakos, padavimai, tradiciniai vestuvių, gimusio kūdikio palaiminimo ir vardo suteikimo iškilmių (kutlamach), laidotuvių, darbo švenčių, aukojimo papročiai.

Nuo 1988-ųjų veikia Lietuvos karaimų kultūros bendrija – Lietuvos karaimų kultūrinė, visuomeninė organizacija. 1992 m. atkurta Lietuvos karaimų religinė bendruomenė. Karaimų religija (karaizmas) Lietuvoje yra viena iš 9-ių valstybės pripažintų tradicinių religijų, yra išlikę maldos namai – dvi Trakų ir Vilniaus karaimų kenesos.

Lietuvos karaimų dvasinio gyvenimo centras, karaimų Meka buvo ir tebėra Trakai. Čia kas vasarą susirenka po pasaulį pasklidę karaimų tautos atstovai. Trakuose karaimai nuo seno gyveno vienoje gatvėje (jai 1990 m. buvo grąžintas senasis Karaimų pavadinimas), kalbėjo ir meldėsi karaimiškai. 1922 m. Trakuose pradėjo veikti karaimų parapinė mokykla, išrinkta Laikinoji karaimų dvasinė valdyba, kuriai priklausė visi Lietuvos ir Lenkijos karaimai. 1927 m. Lietuvos karaimų religiniu ir pasaulietiniu vadovu išrinktas buvęs Krymo karaimų vyriausiasis dvasininkas Hadži Seraja Chan Šapšalas, dabar Trakuose veikia jo vardu pavadintas karaimų tautos muziejus.

Daugiau informacijos apie Lietuvos tautinę mažumą – karaimus – rasite pateiktame sąraše

Knygų ekspoziciją kviečiame apžiūrėti Lituanistikos skaitykloje.

Primename, kad Nacionalinės bibliotekos informacijos paieškos konsultantai padeda parinkti tinkamiausią medžiagą jūsų studijoms ar tyrimams, pataria, kaip efektyviai naudotis bibliotekoje esančiais dokumentais, kaip rasti reikalingą leidinį kitoje bibliotekoje, siūlo pagalbą naudojantis elektroniniais ištekliais. Daugiau informacijos čia ›.

Šaltinai:

  • Kobeckaitė, Halina. Lietuvos karaimai : totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 600 metų jubiliejaus leidinys / Halina Kobeckaitė. – Vilnius : Baltos lankos, 1997. – 127 p. : iliustr. – ISBN 9986-861-11-X.
  • Lietuvos karaimai / Halina Kobeckaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus] [žiūrėta 2022-07-15]. Interneto prieiga: https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-karaimai/
  • Prasidėjo Karaimų metai : pokalbis su muzikologe, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke Karina Firkavičiūte / [kalbėjosi] Laimutė Ligeikaitė. – Iliustr. // 7 meno dienos. – ISSN 1392-6462. – 2022, Nr. 1 (saus. 7), p. 1, 4–5.