Terminologijos darbai

TURINYS


Apžvalga

Terminologijos srities žinių poreikis nuolat auga. Ji tapo neatsiejama globalaus skaitmeninio turinio kūrimo ir plėtros strategijos dalimi. Terminologija – fundamentinė bibliotekininkystės tyrimų kryptis, tiesiogiai susijusi su praktinės veiklos realijomis, ir žymia dalimi su teorinių šio mokslo koncepcijų raida. Kartu ji yra ir itin patogi priemonė bibliotekininkystės turiniui valdyti, keisti, plėsti, integruoti į kitas artimas mokslo sritis. Tačiau bibliotekininkystės terminus vis sudėtingiau identifikuoti globaliuose terminijos tinkluose. Nauji informacinių technologijų bei kompiuterinės lingvistikos įrankiai šiuo metu leidžia sukurti ir suvaldyti daugiakalbius didžiųjų terminologinių duomenų srautus. Tinkamai sutvarkyta ir standartizuota terminija grindžiamos visos informacijos sistemos, o jų kokybę dažnai nulemia pasirinkti terminologijos šaltiniai. Todėl specialiųjų žodynų, tezaurų, ontologijų bei kitų terminografijos įrankių kūrimas ir darninimas įgavo ypatingos reikšmės aukštos pridėtinės vertės intelektinių žinių ekonomikoje. Naujojoje Europos sąveikumo sistemos įgyvendinimo strategijoje, kurią 2017 m. kovo 23 d. paskelbė Europos Komisijos Informatikos generalinis direktoratas, pabrėžiama, kaip svarbu suvokti, kad duomenys ir informacija yra visuomenės turtas, kuris turėtų būti tinkamai kuriamas, kaupiamas, administruojamas, apsaugomas ir išsaugomas, ir kuriuo turėtų būti tinkamai dalijamasi (COM 2017:134 final). Modernioji bibliotekininkystė tapo viena iš labiausiai standartizuotų bei reglamentuotų veiklos sričių, kurios leksiką iš esmės sudaro nuolat naujinamos tarptautinių standartų, vadovų, reglamentų bei taisyklių redakcijos. Didžiausią įtaką pastarųjų metų bibliotekininkystės terminijos raidai turėjo itin išaugę šios srities normų bei teisės dokumentų srautai: Tarptautinės bibliotekų asociacijos ir institucijų federacijos (IFLA) standartų ir gairių, kitų tarptautinių organizacijų dokumentų vertimai sudaro greičiausiai kintančių terminologinių duomenų aibę su naujais tarptautinės integracijos poreikiais bei galimybėmis (žr. www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/norminiai-ir-teises-dokumentai-bibliotekininkui/ifla-standartai-ir-gaires). Tai ypatingas bibliotekininkystės terminografijos savitumas, priverčiantis ją judėti tuo pačiu kompiuterinių technologijų greitkeliu, reikalaujantis adekvačių kompetencijų, technologijų, ir išteklių. Todėl bibliotekininkų profesinės terminijos apimtys ir turinys globaliuose informacijos tinkluose bei sistemose tampa vis labiau aktualus ne tik pačiai profesinei bendruomenei, bet ir tų sistemų vartotojams. Bibliotekose generuojami labai sudėtingi teoriniai ir technologiniai procesai nematomi vartotojų, todėl dalykinės terminijos tvarkyba itin reikalinga bibliotekų paslaugomis besinaudojančios visuomenės švietimui.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuosekli sisteminė bibliotekininkystės terminijos analizė atliekama nuo 1986 metų, kai Mokslinių tyrimų skyriuje įkurtas Terminologijos sektorius tapo šios srities terminologinių duomenų identifikavimo, registravimo, tyrimo ir teikimo visuomenei centru. Jo iniciatorius Vytautas Rimša suformavo keliems dešimtmečiams aktualias strateginės veiklos kryptis: tirti, gryninti, turtinti ir norminti savo srities profesinę kalbą; valyti iš kitų kalbų į ją plūstelėjusias svetimybes; rengti bibliotekininkystės ir bibliografijos enciklopedinius žodynus; dalyvauti tarptautinių aiškinamųjų ir verčiamųjų profesinių terminų žodynų sudarymo veikloje; leisti Lietuvos bibliotekininkystės ir bibliografijos enciklopedijas; kurti, įteisinti ir įdiegti šalyje nuolat veikiančias bibliotekininkystės ir bibliografijos terminijos vartojimo bei profesinės kalbos ugdymo sistemas (žr. [19]97, Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminologija, p. 16-17.).

Šiuo metu galima išskirti kelias svarbiausias bibliotekininkystės terminijos tvarkybos kryptis: bibliotekininkų profesinės terminijos identifikavimas, kontekstinė ir lyginamoji analizė bei sisteminimas; terminologinių duomenų kūrimas, terminų vertinimas bei aprobavimas, terminų standartizacija, naujos redakcijos terminų žodynų rengimas; terminų darninimas su nacionalinio bei tarptautinio lygmens specialybę reglamentuojančiais dokumentais; sunormintų terminų skelbimas; terminų integravimas į kitus Lietuvos bei užsienio ar tarptautinius leksikografijos šaltinius bei duomenų bazes, bankus, tekstynus ir duomenynus. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriuje sukaupta unikali šios srities žinių ir duomenų bazė. Bibliotekininkystės terminijos plėtra leksikografijos, standartizacijos ir mokslinių tyrimų kryptimis vykdoma remiantis susistemintais Lietuvos bei kitų šalių ir tarptautiniais terminologijos duomenimis. 1990-1999 metais, suvienijus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvių kalbos instituto (kalbos redaktorius St. Keinys) ir Vilniaus universiteto specialistų bei mokslininkų pastangas, pavyko išleisti keturis aiškinamojo ˶Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno" sąsiuvinius, kuriuose buvo abėcėline sistemine tvarka pateikti 2237 terminai su apibrėžimais: Sąs. 1: Katalogavimas; Katalogų ir kartotekų sistema / aut. Nijolė Kolesinskienė (518 terminų); Sąs. 2: Dokumentas; Leidinys ; Leidyba / autorės: Nijolė Kolesinskienė, Auksė Balsienė (561 terminas); Sąs. 3: Bibliografija / aut. Violeta Černiauskaitė (340 terminų); Sąs. 4: Bibliotekos fondai / autoriai Nijolė Bliūdžiuvienė, Vytautas Rimša (826 terminai).

Šio žodyno pagrindu 1994 m. parengtas pirmasis Lietuvoje terminų standartas, o per kitus ketverius metus – dar septyni standartai (sunorminti 663 terminai su apibrėžimais).Originalieji terminų standartai neteko galios 2008 m., kai Lietuvos standartu buvo priimtas tarptautiniam standartui tapatus ֦ LST ISO 5127:2008. Informacija ir dokumentavimas. Aiškinamasis žodynas" (ISO 5127:2001. Information and documentation – Vocabulary), kuriame su paaiškinimais buvo pateikta 1090 antraštinių terminų bei jų atitikmenų anglų ir prancūzų kalbomis. 2017 m. gegužės mėnesį buvo išleista gerokai papildyta 2-oji jo redakcija (žr. LST ISO 5127:2017. Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017 Information and documentation – Foundation and vocabulary) : pakeičia LST ISO 5127:2008.Vilnius : Lietuvos standartizacijos departamentas, 2019.). Atsižvelgiant į technologijos raidą terminų žodyno turinys ir sandara gali būti šaltinis tinkamai formalizuoti sąvokas taikomiesiems IT sprendimams, taip pat suteikti reikiamą medžiagą kurti būsimas dokumentavimo ir informacijos mokslų srities ontologijas. Šiai terminijos grupei būdingas glaudesnis tarpsritinis bendradarbiavimas, todėl kartais sujungiamos atskiros profesinės sritys bei tokios profesijos kaip bibliotekininkystė, archyvistika, dokumentacija, redagavimas, žiniasklaidos dokumentacija, spausdinimas, leidyba, garso ir vaizdo dokumentai, transliacijos, muziejininkystė, dokumentų konservavimas ir kt. Nemažiau svarbus šio terminų standarto edukacinis vaidmuo, didelis dviejų tūkstančių terminų susistemintas rinkinys padeda geriau suvokti informacijos ir dokumentavimo veiklos sritis, naudingas tolesnėms šių dalykų studijoms bei moksliniams tyrinėjimams.

Bibliotekinės terminijos standartizacija tapo aktualiausia pastarųjų metų Nacionalinės bibliotekos terminologinio darbo dalimi, nes bibliotekų veiklą reglamentuojančių dokumentų srautai nuolat augo. Nacionalinio lygmens informacijos ir dokumentavimo srities standartizacija prasidėjo 1998 m. kai Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos iniciatyva buvo įkurtas technikos komitetas LST TK 47. Nuo 2004 m. į technikos komiteto LST TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ veiklą įsitraukė pagrindinių šalies archyvų atstovai, muziejų, mokslo ir valstybės įstaigų bei privačių įstaigų ekspertai. Dalyvavimas technikos komiteto veikloje yra neabejotina atminties institucijų tarpsektorinės partnerystės ir integracijos forma, o bibliotekos ne tik pirmosios įsitraukė į pagal tarptautinio ir europinio lygmens standartizacijos principus organizuojamą nacionalinę standartizacijos veiklą, bet ir koordinuodamos informacijos ir dokumentavimo srities standartizacijos darbus, įvykdė daugiapakopę technikos komiteto LST TK 47 pertvarką (žr. Standartizacijos vaidmuo atminties institucijų integracijos procese : daktaro disertacija : humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija (06 H) / Nijolė Bliūdžiuvienė). 2000–2015 m. technikos komitetas LST TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ parengė 23 šios  srities tarptautinių standartų lietuviškąsias  versijas, į kurias buvo įtraukti 1678 terminai). 2016–2019 m. informacijos ir dokumentavimo Lietuvos standartų rinkinį papildė 35 standartai, iš kurių tik 2 yra lietuviškos tarptautinių standartų versijos. O 2019 m. II pusmečio duomenimis LST TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ priskirti 167 galiojantys standartai, iš kurių 15 yra lietuvių kalba (žr. „Lietuvos standartai“. Prieiga per internetą: https://www.lnb.lt/media/public/bibliotekininkui/Dokumentai/lietuvos_standartai.pdf). Deja, vos dešimt procentų  tarptautinių standartų Lietuvoje perimti vertimo būdu, kiti – atgaminimo būdu, t. y. neversti į lietuvių kalbą, arba išversti profesinėje aplinkoje, bet formaliai neįteisinti, tačiau patenka į būtinąjį profesinių terminų aruodą.

Bibliotekinės terminijos standartizacija apima terminų standartų ir ne terminų standartų terminų skyrių ar specialių sąrašų kūrimą, kuriuose pateikiami svarbiausieji atitinkamos dalykinės srities terminai su apibrėžimais, suderintais su Lietuvos standartizacijos departamento Terminologijos komisija ir aprobuotais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, pvz., 240 terminų sąrašas su apibrėžimais ir atitikmenimis anglų kalba yra pateiktas tarptautiniame bibliografinio aprašo standarte (žr. ISBD: tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas / Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA); [lietuviškąjį vertimą parengė Nijolė Marinskienė, Regina Varnienė-Janssen, Tomas Auškalnis]. – Jungt. laida. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2013 (Vilnius : LNB).  – XV, 302, [1] p).

Standartizuotos terminijos ir sąvokų reikšmių žodyno taisyklingas vartojimas yra būtinas, kai teikiame tarptautinio bibliografinio aprašo (ISBD) metaduomenis semantiniame saityne. ISBD elementams naudojame šiuos reikšmių žodynus: ISBD „turinio formai“ (žr. ISBD content form. Prieiga per internetą: http://metadataregistry.org/vocabulary/show/id/113.html); ISBD „matmenų apibūdinimui“ (žr. ISBD content qualification of Dimensionality. Prieiga per internetą: http://metadataregistry.org/vocabulary/show/id/117.html); ISBD „judesio apibūdinimui“ (žr. ISBD qualification of motion. Prieiga per internetą: http://metadataregistry.org/vocabulary/show/id/116.html);  ISBD „sensorinio turinio apibūdinimui“ (žr. ISBD content qualification and sensory specification. Prieiga per internetą: http://metadataregistry.org/vocabulary/show/id/118.html); ISBD „tipo apibūdinimui“ (žr. ISBD content qualification of type. Prieiga per internetą: http://metadataregistry.org/vocabulary/show/id/115.html); ISBD „priemonės tipo apibūdinimui“ (ISBD media type. Prieiga per internetą: http://metadataregistry.org/vocabulary/show/id/114.html). Nacionalinė biblioteka itin operatyviai yra parengusi IFLA ISBD vardų erdvių vertimo tarptautiniam išteklių aprašo modeliui (RDF) gaires (Prieiga per internetą: https://www.ifla.org/files/assets/cataloguing/isbd/OtherDocumentation/guidelines-ifla_isbd-namespace-translation-_v.1.0_august2017_lt.pdf). Be to, bibliotekininkų nuolatiniame akiratyje yra ir kita svarbi tarptautinė metaduomenų standartų terminija:  „Išteklių aprašo ir prieigos“ (RDA. Data Foundation and Terminology (DFT): Vocabulary,March 15, 2018. Prieiga per internetą: http://www.rdaregistry.info/ ), Metaduomenų objektų aprašo schemos (Metadata object description schema, MODS. Prieiga per internetą: http://www.loc.gov/standards/mods/), Metaduomenų autoritetinių įrašų aprašo (Metadata authority description schema, MADS. Prieiga per internetą: http://www.loc.gov/standards/mads/) ir kitų metaduomenų schemų reikšmių žodynų sąvokos.

Tarptautiniu mastu standartizuotos terminijos šaltiniai anglų, ir iš dalies prancūzų, kalbomis yra prieinami Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) terminų duomenų bazėje (žr. ISO Online Browsing Platform. Prieiga: https://www.iso.org/obp/ui#search).

Išsamiausia laisvos prieigos lietuvių bibliotekininkystės ir jai gretimų sričių terminologinių duomenų bazė yra Lietuvos standartizacijos departamento Terminų bazė (žr. Prieiga: http://lsd.lt/index.php?-452282422), kurioje kaupiami visi Lietuvos standartuose vartojami lietuviški terminai bei jų atitikmenys užsienio kalbomis.

Lietuvos Respublikos Terminų banke tarp 240 tūkstančių (2017 m. spalis) sutvarkytų, aprobuotų ir teiktinų lietuvių kalbos terminų straipsnių rinkinių galima rasti taip pat ir komunikacijos, informacijos ir kompiuterijos, švietimo, mokslo ir kultūros srityse vartojamų bibliotekininkystės terminų su atitikmenimis anglų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lotynų, portugalų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis (žr. Prieiga: http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search). Lietuvos Respublikos terminų banką kuria, jo veikimą, nuolatinę priežiūrą ir duomenų atnaujinimą užtikrina Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Šiuo metu vyksta šios informacinės sistemos atnaujinimo darbai.

2005-2006 metais 1740 sunormintų terminų iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje parengto ֦ Bibliotekininkystės ir bibliografijos aiškinamojo terminų žodyno" buvo įtraukti į didžiausią tuo metu atviros prieigos terminų banką EuroTermBank (žr. Prieiga: https://eurotermbank.com/). Jame šiuo metu yra 14 494 566 terminai 43 kalbomis. Dalyvaudamos šiame projekte, Baltijos valstybės įgavo pirmąsias didžiųjų terminologijos duomenų tvarkybos pamokas. Projekte vykdytame pagal Europos Komisijos Elektroninio turinio programą (eContent Programme), skirtą terminologijos darbui naujosiose Europos Sąjungos (ES) šalyse derinti ir vienyti, perimant kitų ES terminijos tinklų patirtį. Projekto rezultatas – centralizuotas naujųjų Europos Sąjungos šalių terminų bankas, susietas su kitais nacionaliniais ir tarptautiniais terminų bankais ir ištekliais. Projekte dalyvavo septynios ES šalys: Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Vengrija ir Vokietija. Projekto koordinatoriumi išlieka didžiausia Baltijos šalių informacinių technologijų bendrovė ֦ Tildė" Latvijoje, kuri specializuojasi kalbos technologijų, lokalizacijos ir interneto projektų srityse. Tai itin svarbi nacionalinių ir ES terminų duomenų bazių mainų galimybė, taikant vienodą metodiką ir standartus, sukuriant ir įgyvendinant susietųjų duomenų sistemą bei procedūras.

Europos žodyno EuroVoc (žr. Prieiga: https://eur-lex.europa.eu/browse/eurovoc.html arba https://eur-lex.europa.eu/browse/eurovoc.html?locale=lt) duomenų bazėje bibliotekų, dokumentavimo ir informacijos sričių terminai 23 ES kalbomis susisteminti skyriuose: Dokumentacija (Documentation), Informacija ir informacijos apdorojimas (Information and Information processing), Informacijos technologija ir duomenų apdorojimas (Information technology and data processing). Terminologinių duomenų paieška jame galima 21 srityje, suskirstytoje į 127 poskyrius. Šis sisteminis tezauras, kurio terminų sąrašus Lietuvoje pildo įvairių sričių specialistai, o svarsto – Valstybinė lietuvių kalbos komisija, yra itin svarbus, nes pagal jį sisteminami Lietuvos Respublikos Seimo Informacijos sistemos dokumentai, Lietuvos Respublikos teisės aktai. 

Nuo visuomenė 2007 m. gali naudotis Sąveikiosios terminologijos Europai projekto IATE (Inter-Active Terminology for Europe) terminų baze (žr. Prieiga:  https://iate.europa.eu/home). Joje sukaupti visų ES institucijų vertimo raštu tarnybų terminijos ištekliai, ir tai viena didžiausių terminų bazių pasaulyje, kurioje jau virš 8 milijonų terminų 24 oficialiosiomis ES kalbomis. Vidutiniškai per savaitę bazė papildoma 2-3 tūkstančiais terminų, registruojama daugiau kaip vienas milijonas užklausų, pataisoma ar patikslinama 24 tūkstančiai terminų. Terminų paieška atliekama pasirinkus originalo ir vertimo kalbą. Taip pat galima ieškoti termino, santrumpos, žodžių junginio, frazės, kontekstinės informacijos, pateikiamos sisteminės ir kryžminės nuorodos. Didžiausia bibliotekininkystės terminų koncentracija skyriuose: dokumentacija (3221), informacijos technologija ir duomenų apdorojimas (3236), nes ši duomenų bazė susieta su EuroVoc tezauru. 2019 m. vasarą joje buvo 63 905 lietuviški terminai. Dalis jų pateikti su apibrėžimais ir itin naudinga kontekstine informacija: kas ir kada terminą pateikė ar pakeitė, nurodomas apibrėžties šaltinis, pastabos ir patikimumo vertinimo žymos, sukurta patogi terminų paieškos rezultatų spausdinimo sąsaja. Kiekvieno termino duomenis vartotojas gali el. paštu sistemoje papildyti ar pakomentutoti.

Jei spausdintose komunikacijos priemonėse turėjome itin lėtą terminologijos duomenų paieškos greitį, tai elektroninėje erdvėje chaotiškos ir dažnai atsitiktinės tokių duomenų sankirtos sukelia didžiausią pavojų jų kokybei ir patikimumui. Net ir turėdami didžiulę įvairių terminijos norminimo priemonių bei būdų įvairovę, specialistai vėl ima labiau vertinti tęstinę ir nuoseklią terminų žodynų rengimo kokybę. Terminams yra keliami didžiuliai reikalavimai, prilygstantys tiksliųjų mokslų formulių darybai. Vertindami kiekvieną naujai sukurtą terminą, privalome atsižvelgti į jo kalbinį taisyklingumą, t.y. į tai, ar jis atitinka leksines, morfologines, darybines, sintaksines ir fonologines normas, taip pat į jo vienareikšmiškumą, aiškumą, nuoseklumą, tikslumą, stilistinį neutralumą, ekonomiškumą, darybinį patogumą, pastovumą ir savos kalbos prioritetus. Puikaus bibliotekininkystės terminologijos žinovo St. Keinio įsitikinimu, normaliomis sąlygomis gyvuojančios kalbos terminų kūrimo, naujinimo ir papildymo šaltiniai rikiuotini taip: 1) vartojamieji kalbos žodžiai, 2) trūkstamų žodžių ir žodžių junginių darymas savos kalbos priemonėmis, 3) žodžių skolinimasis (žr. Dabartinė lietuvių terminologija, p. 202).

Įvairių terminų šaltinių identifikavimas tapo aktualus, kai bibliotekininkystės ir informacijos, o juo labiau knygotyros ir leidybos sričių žodynų, žinynų,  enciklopedijų bei kitų terminijos priemonių skaičius ir toliau auga, todėl  pasirinkti tinkamus bei patikimus informacijos šaltinius tampa vis sudėtingiau. Susisteminta  pagal tipus ir kalbas informacija apie naujausius Lietuvos bei užsienio leksikografijos šaltinius pateikta bibliografijos sąraše „Bibliotekininkystės, knygotyros ir informacijos mokslų terminų žodynų bei enciklopedijų anotuotas bibliografijos sąrašas su nuorodomis į šaltinius“ (Prieiga per internetą: https://www.lnb.lt/media/public/bibliotekininkui/Dokumentai/ZODYNU_nuorodos.pdf).

Tikslingas tinkamų terminologijos šaltinių pasirinkimas, nuolatinis jų atnaujinimas ir technologinė kontrolė tapo viena aktualiausių profesinės terminijos darninimo problemų. Bibliotekininkystės terminijos tvarkymas vyksta informacijos greitkelyje su abipusiu judėjimu dviem kryptimis: naujų terminų atsiradimo bei senųjų sunykimo. Duomenų bazėse ir terminynuose šis procesas itin spartus, o dažnai ir nepastebimas. Todėl kiekvieno naujo žodyno pasirodymas, tai svarbus įvykis, fiksuojantis autentišką profesinės terminijos situaciją. Kiekvienas konceptualus terminų žodynas yra ne tik būtina šiuolaikinės terminijos norminimo ir darninimo priemonė, bet ir leksikos paveldo kūrinys, kuriame išsaugoti kalbos faktai.


 

Bibliotekininkystės, knygotyros ir informacijos mokslų terminų žodynų bei enciklopedijų anotuotas bibliografijos sąrašas su nuorodomis į šaltinius (atsisiųsti PDF ›)


Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių-anglų kalbų terminų žodynas

Nuo 1986 m. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykdomi terminologijos tyrimai, leido sukaupti unikalią bibliotekininkystės ir jai gretimų sričių žinių ir duomenų bazę. Nacionalinėje bibliotekoje veikianti Tarpžinybinė Terminologijos komisija rekomendavo nuolat kaupiamos, pildomos ir tikslinamos terminų duomenų bazės šaltinius publikuoti platesniam vartotojų ratui prieinama ir aiškia terminų žodyno forma. Juk publikuoti bibliotekininkystės terminologijos darbai yra tik nedidelė šiuo metu viešai prieinamų duomenų dalis. Prielaidas naujam dvikalbiam „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių-anglų kalbų terminų žodynui“ (autoriai dr. Nijolė Bliūdžiuvienė ir dr. Jonas Vytautas Valiukėnas, Lithuanian-English Dictionary of Library, Information and Book terms) parengti 2019 metais sudarė intensyvūs pastarųjų metų bibliotekininkų profesinės komunikacijos terminų standartizacijos, tyrimo ir norminimo procesai bei nuolat augantys anglakalbės dalykinės  literatūros ir informacijos srautai. Parengtame naujame terminų žodyne buvo atlikta išsami bibliotekininkystės srities terminų inventorizacija, praėjus 20 metų po paskutinio aiškinamojo Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno (BBTŽ 1990-1999) leidybos. Šiame žodyne pavyko susisteminti 8 tūkstančius lietuviškų terminų su atitikmenimis anglų kalba. Lietuvos Nacionalinės bibliotekos 100-mečio fone tapo akivaizdu, kaip išaugo ir kuriomis kryptimis plėtojosi bibliotekininkystės terminija, išlaikydama glaudžius ryšius su informacijos mokslų ir knygotyros terminais. Jie aktualūs ir žymiai platesniam vartotojų ratui – mokslininkams, specialistams, tyrėjams, kitiems besidomintiems asmenims, nuolat dalyvaujantiems mokslinės informacijos, dokumentinės komunikacijos, paveldo ir atminties institucijų veikloje. Tikimasi, kad suteikiant žodynui kuo daugiau operatyvios informacijos atnaujinimo galimybių, jis ne tik aprėps pagrindinius bibliotekininkystės terminus gimtąją kalba, bet ir užsieniečiams, vartojantiems anglų kalbą,  pateiks jos tiksliausius vertimo atitikmenis. Šiuo žodynu siekiama prisidėti ir prie bendrinės lietuvių kalbos norminimo, atkreipiant dėmesį į nuolat besirandančius naujus terminus, atspindinčius esminius technologinius ir vadybinius bibliotekų veiklos pokyčius. Tuo tikslu Jono Vytauto Valiukėno iniciatyva buvo pasirinktas įprastas žodynams abėcėlinis lizdinis terminų grupavimo principas ir sukurtas naujas terminų žodyno modelis, kuris bibliotekininkystės praktikoje panaudojamas pirmą kartą. Tai leis lengviau identifikuoti profesinę bibliotekininkystės terminiją platesniame bendrinės lietuvių kalbos kontekste,  įžvelgti bibliotekininkystės profesinių terminų ryšius su gretimų mokslo sričių, ypač kompiuterijos, terminais. Šios krypties terminijos tyrimus numatoma tęsti, o Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apsvarstytą žodyno pirmąją laidą planuojama paskelbti skaitmeniniu PDF formatu.


Aiškinamasis daugiakalbis bibliotekininkystės terminų žodynas

Be aiškinamųjų terminų žodynų būtų sunku aprėpti ne tik knygotyros, bibliografijos ar bibliotekininkystės terminų visumą, susivokti specialistų vartojamų sinonimų gausoje, ieškoti tikslios informacijos įvairiose duomenų bazėse. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriuje pradėtas rengti naujas penkiakalbis (lietuvių–anglų–prancūzų–vokiečių–rusų kalbų) aiškinamasis bibliotekininkystės terminų žodynas (Multilingual Dictionary of Library terms) yra „Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1990–1999) tąsa. Žodynas rengiamas atsižvelgiant į LST ISO 5127:2017 Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017) tarptautinio terminologijos standarto reikalavimus bei užsienio šalių sukauptą profesinės terminijos žodynų sudarymo patirtį. Artimiausiu metu numatyta dalį aktualių šio žodyno terminų skelbti viešai profesinės bendruomenės aptarimui.


Terminų duomenynai

Elektroninių žodynų plėtra priartino juos prie kitų įvairaus tipo informacinių leidinių, kurie seniau iš viso nebuvo laikomi žodynais: rubrikynų, tekstynų, duomenynų ir kitų specialiųjų žinių organizavimo sistemų, pvz., SKOS (Simple knowledge organization system). Kai kurie autoriai mano, kad išskirtinis žodyno požymis dabar yra ne turinys, o forma, t.y. svarbus ne turinyje pateikiamos informacijos tipas, o tos informacijos išdėstymo tvarka. Bibliotekininkų profesinė kalba – tai – dalykinėje srityje vartojama kalba, kurios ypatybė yra specifinės raiškos priemonės, t. y. ne tik terminija, bet ir frazeologija, stilistiniai bei sintaksiniai bruožai. Juos geriausiai atspindi tikslūs ir išsamūs kalbos duomenų tyrimams skirti tekstynai. Tekstynai gali apimti bendresnę ar siauresnę kurią nors dalykinę sritį, pvz., bibliotekininkystę, bibliografiją, katalogavimą ir pan.; gali apimti tik tam tikro laikotarpio ar šaltinio medžiagą, pvz., tam tikrų periodinių leidinių, mokslinių publikacijų nuo 2001 metų tekstus ir pan. Tekstynai tiksliai fiksuoja kalbinę situaciją ir gali būti labai universaliai panaudojami kaip citavimo šaltiniai, bibliometrinei analizei arba kaip tolesnės lingvistinės analizės ar terminologijos darbo šaltiniai. Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (žr. tekstynas.vdu.lt/tekstynas/index.jsp) yra didžiausias lietuvių kalbos tekstynas, kuriamas nuo 1992 m. Jis yra ne visai specialus, o daugiau bendro pobūdžio; parengtas pagal skaitomumo, o ne leidybos tendencijas; tęstinis, t. y. ištisų tekstų rinkinys, tarp kurių yra ir bibliotekininkams aktualių mokslo darbų (pvz., „Informacijos mokslai“, „Knygotyra“) ir kitų leidinių tekstai. Todėl jis gali būti naudojamas kaip enciklopedinis arba kontekstinis žodynas, naudingas ieškantiems autentiškos profesinės kalbos pavyzdžių. Tekstyne registruojami tekstai aprašomi pagal tokius požymius: tipas (pvz., negrožinė literatūra, humanitariniai arba socialiniai mokslai, informacija, knygotyra), ), sritis (pvz., mokomoji – vadovėliai, metodinės ir kitos mokymo priemonės). Registruojant nurodoma svarbiausia bibliografinė informacija: autorius, teksto pavadinimas, išleidimo metai, leidykla.

Be to, atsižvelgiant į bibliotekininkų profesinės terminijos vertimo aktualijas ir šio sudėtingo darbo rezultatų optimizavimo bei viešinimo poreikius, galėtų būti kuriamas bei plėtojamas specializuotas frazynas ypatingoms kitų kalbų vertimo patirtims fiksuoti. Šiuo metu bibliotekininkams aktualiausios vertimo iš anglų kalbos konstrukcijos, metaforos, profesinis žargonas, daugiareikšmiai žodžiai ir kiti gramatiniai junginiai, kurie jau buvo profesionaliai išversti, tačiau į žodynus, standartus, kitus publikuotus šaltinius taip ir nepateko. Juos sunku identifikuoti ir bendruose automatizuoto vertimo įrankių kontekstuose su itin kontraversiškais vertimų pavyzdžiais. Tokiais atvejais praverstų į frazyną įtraukti ir neteiktinų, kituose šaltiniuose pastebėtų vertimų, kaip tai yra padaryta „Kompiuterinės leksikos frazyne“ (žr. http://www.ims.mii.lt/frazynas/) .

Duomenynas yra labai patogi priemonė bibliotekininkystės teorinių sampratų, įvairių greitai kintančių praktinės veiklos ir technologinių sprendimų patirčių kalbinės išraiškos įvairovei fiksuoti. Duomenyne galėtų tilpti nesunkiai administruojama ir patogi vartotojui milžiniška duomenų bazė su integruotais daugialypės terpės šaltiniais, kaip tai yra padaryta, kuriant „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“ su integruotu lietuvių kalbos naujažodžių tartuvu (žr. http://naujazodziai.lki.lt/) . Tai itin tikslinga, kai taip sparčiai kinta ir turtėja mūsų profesinė terminija. Svarbiausia šiuolaikinio duomenyno ypatybė, kad jis kuriamas specialistų ir teikiamas vartotojams kaip nebaigtinė, nuolat besikeičianti, t.y. aktuali ir bendromis pastangomis tvarkoma, o dažnai ir išlaikoma, terminų faktografija, kuri tiksliausiai rodo, kaip kinta profesinės kalbos leksika. Tinkamai struktūrizuotame su kitais integruotais šaltiniais duomenyne galėtų sutilpti žymiai daugiau bibliotekininkų profesinės kalbos reiškinių: simboliai, vardai, terminai, terminų atitikmenys, terminų junginiai, santrumpos, sinonimai, kontekstai, šaltiniai, terminų autoriai, specialieji kitų kalbų atitikmenų, formų, vartojimo statuso ir kiti rodikliai, būtini terminų vartosenos analizei. Be to, duomenynas padėtų kompleksiškai išspręsti termino ir terminų junginio pateikimo problemą, kuri kitose terminologinėse priemonėse, pavyzdžiui, žodynuose ar standartuose yra sunkiai išsprendžiama, o yra būtina taisyklingai naujų terminų darybai ir kūrimui. Pavyzdžiui, sudarant gausius ir dažnai vartojamus junginius su terminu paieška: paieška pagal cituojamus dokumentus, paieška pagal žodžių junginį, turinio paieška Google sistemoje ir pan. Juos nesunku fiksuoti tekstynuose ar duomenynuose, tačiau sudėtinga sunorminti terminų žodynuose, kuriais dažniausiai esame įpratę naudotis, o patiems kaskart sudaryti vis naujus terminologinius junginius, ypač, kai reikia juos išversti iš kurios nors užsienio kalbos, pritrūksta laiko ir žinių.

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio tenka skirti ne tik terminijos duomenų analizei, kūrimui, tvarkymui, norminimui, modeliavimui, technologinei plėtrai, bet ir jų efektyviam viešinimui. Nuoseklus turimos terminijos aruodų atvėrimas tinkama ir patogia forma tampa itin aktualus visoms nuolat spartėjančių informacinių technologijų kaitos paliestoms bibliotekininkystės sritims. Siekiama, kad šiuo metu didžiąja dalimi jau standartizuota bibliotekininkystės terminija taptų taip pat nuosekliai ir tinkamomis formomis viešinama, toliau analizuojama ir kuriama, randant tiesiogines sąsajas su vartotojais. Nors sukurto produkto sklaida yra paprastai galutinė ir baigiamoji bet kurio tyrimo dalis, šiuolaikinės technologijos lemia, kad bet kurios išmaniosios informacinės sistemos grindžiamos tiesioginėmis sąsajomis su vartotojais, jų bendradarbiavimu ir tolesne įtaka visos sistemos raidai. Naujos informacinės ir ryšių technologijos ne tik sudaro sąlygas rinkti, saugoti, analizuoti skleisti ir dalintis sukauptais terminologijos duomenimis vis efektyvesniais, patogesniais bei pigesniais būdais, bet ir suteikia galimybę tapti ne tik šių duomenų vartotojais, bet ir kūrėjais. Pavyzdžiui, ES Atvirųjų duomenų portalo (EU Open Data Portal) naudotojai raginami teikti pasiūlymus, kokius duomenis norėtų jame rasti. (Žr. Pasiūlykite duomenų rinkinį. Prieiga: https://data.europa.eu/euodp/lt/data/). O planuojant gausiausias pasaulio terminologų pajėgas vienijančio Tarptautinio terminologijos tinklo (International Network for Terminology) veiklos kryptis 2020 metams, siūloma vartotojams patiems formuluoti pageidavimų sąrašą, kuris padėtų specialistams priimti teisingus sprendimus ir kurti, vystyti  bei tobulinti geriausiai visuomenės lūkesčius atspindinčius produktus (žr. TermStrategy2020: wish list. Prieiga: http://www.termnet.org/english/projects/TermStrategy2020/TermNetsTermStrategy2020.pdf).

Be kitų bibliotekininkų profesinės kalbos sklaidos būdų, mokslinėje ir masinėje komunikacijoje atsirado taip pat ir specializuotų bibliotekininkystės terminologijai skirtų tinklaraščių. Vienas žymiausių Slovėnijos bibliotekininkystės ir informacijos terminologijos žinovų, kelių specializuotų terminų žodynų ir duomenų bazių sudarytojas Ivanas Kaničius administruoja teminį tinklaraštį „Bibliotekininkystės terminologija: apmąstymai ir pokalbiai bibliotekininkystės terminologijos klausimais“ (žr. Bibliotekarska terminologija: Razmišljanja in klepet o terminoloških vprašanjih bibliotekarstva. Prieiga per interneta: http://terminologija.blogspot.com/), kuriame gausu nuorodų į nacionalinius ir tarptautinius terminografijos šaltinius, skelbiami ir aptariami naujausi terminai, pateikiami specialistų komentarai, plačiau vertinamos bibliotekininkystės terminijos aktualijos. Tinklaraštis pelnė labai aukštus reitingus ir užima 12-ą vietą tarp kitų nacionalinių bendrosios terminologijos problemoms skirtų antrosios kartos tinklaraščių.

Terminijos vartotojų poreikių bei lūkesčių tyrimai turi sudaryti būtinąją bet kurios kuriamos sistemos dalį. Juk remiantis šiais duomenimis, galima kurti adekvačius terminologinius produktus: specializuotus pagal poreikį terminų, naujų terminų ar pasenusių ir nenaudojamų terminų sąrašus, aiškinamuosius ar verčiamuosius žodynus su pageidaujamų kalbų terminų atitikmenimis, įvairios apimties  terminų standartus, terminų bazes ir bankus, enciklopedinius žodynus, tekstynus, frazynus ar kitokių formų duomenynus. Todėl  nacionalinės bibliotekos Bibliotekininkystės skyriuje sukaupties duomenims atskleisti ieškoma tinkamų ir veiksmingų viešos prieigos formų. Šiuo metu rengiant aiškinamąjį daugiakalbį bibliotekininkystės terminų žodyną, nuspręsta nuosekliai skelbti šio žodyno aktualiausių terminų išsamią medžiagą specialistų aptarimui.

Terminologijos paslaugų ir produktų įvairovė skatina kūrybiškai mąstyti, nors tai gal būt labiausiai kalbos normų, taisyklių ir reglamentų, nacionalinių bei tarptautinių susitarimų saistoma veiklos erdvė. Terminų ištekliai būtini tiek naujos informacijos įsisavinimui, tiek ir retrospektyviam jos turiniui atskleisti, tačiau esminis jų bruožas – tikslus informacijos ir turinio perteikimas bet kuria kalba. Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento direktorės, Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nacionalinio technikos komiteto LST TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ pirmininkės dr. doc. Nijolės Bliūdžiuvienės nuomone, norminių terminų vartoseną labiausiai skatina jų įtraukimas į teisės aktus, standartus bei studijoms ir savišvietai skirtas ugdymo priemones. Štai Estijoje nuo 2006 metų vystomos įvairios bibliotekininkų profesinės kalbos ugdymo programos, kurias koordinuoja Bibliotekininkų draugijos Terminologijos taryba. Jos iniciatyva kasmet rengiamos profesinės kalbos dienos, seminarai, skelbiami kalbos ugdymo priemonių konkursai, atliekami kiti papildomi terminologijos vartotojų tyrimai, o kiekvieną rudenį organizuojamų kalbos seminarų paskaitų medžiaga publikuojama Estijos nacionalinės bibliotekos ir Bibliotekininkų draugijos tinklalapiuose (žr. Oskuskeelepäevad. Prieiga: https://www.nlib.ee/oskuskeelepaev). Latvijos nacionalinėje bibliotekoje kasmet organizuojamos mokslinės konferencijos bibliotekininkystės ir gretimų sričių terminijos problemoms aptarti (žr. Konferences "Bibliotēku nozares un saskarnozaru terminoloģija: vēsturiskais un mūsdienu aspekts" prezentācijas. Prieiga per internetą: https://www.lnb.lv/lv/konferences-biblioteku-nozares-un-saskarnozaru-terminologija-vesturiskais-un-musdienu-aspekts) . Lietuvoje profesinės kalbos ugdymo kokybei reikšminga 2018 m. pradžioje pasirašyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos bendradarbiavimo sutartis, kurioje įtvirtinti siekiai bendradarbiauti organizuojant Lietuvių kalbos dienas, diskusijas, seminarus, kitus renginius, gerinti profesinės kalbos sklaidos kokybę.


Publikacijos

Terminologijos vaidmuo knygotyroje / Krzysztof Migon // Knygotyra. – ISSN 0204-2061. – T. 35 [1999], – p. 18–22.

*[19]97, Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminologija = Library science and bibliography terminology = Терминология библиотековедения и библиография / sudarytojas ir mokslinis redaktorius Vytautas Rimša. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1998. – 101 p. – ISBN 9986-530-47-4.

*Bibliotekininkystės sąvokos kai kuriuose Vaclovo Biržiškos darbuose / Nijolė Bliūdžiuvienė // Tarp knygų. – 1996, Nr. 11, p. 14–15.

*Lietuvių bibliotekininkystės terminologijos raida ir tvarkyba : nuo ištakų iki 1989 metų / Auksė Ralytė, Vytautas Rimša ; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1989. – 113 p.

Žvaigždute * pažymėtos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų publikacijos.

2019

 *Baigtas svarstyti „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros [BIK] lietuvių-anglų kalbų terminų žodynas / Violeta Černiauskaitė  // Tarp knygų. – ISSN 0868-8826. – 2019, Nr. 3, p. 9–11.

Bibliotekarska terminologija: razmišljanja in klepet o terminoloških vprašanjih bibliotekarstva  [Interaktyvus, žiūrėta 2019 m. balandžio 5 d.]. Prieiga per internetą: http://terminologija.blogspot.com/

Informacinių technologijų poveikis lietuvių kalbos prestižui / Gintautas Grigas // Gimtoji kalba. – ISSN 0868-5134. - 2019, Nr. 3, p. 3 – 12.

*Natūralios ir dirbtinės kalbos norminimo ypatumai bibliotekininkystės terminijoje : tarptautinės mokslinės terminologijos konferencijos  Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“ pranešimo tezės / Violeta Černiauskaitė. – Vilnius: 2019 m. spalio 17-18 d. – 1 pdf failas (16 p.). Prieiga per internetą:

*Terminografijos plėtros kryptys Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje / Nijolė Bliūdžiuvienė, Violeta Černiauskaitė  // Terminologija. – ISSN 1392-267X. –

Перевод атрибутивной группы в заглавиях англоязычных научно-технических документов при каталогизации / А. Н. Сысоев, Н. П. Шапшева // Научные и технические библиотеки. – ISSN 0130-9765. – 2019. – № 2, c. 60–74. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.33186/1027-3689-2019-2-60-74

2018

Asmenų pavadinimai kompiuterijos žodynuose / Alvydas Umbrasas // Terminologija. – ISSN 1392-267X. – [T.] 25 (2018), p. 107–127. Taip pat prieiga per internetą: http://lki.lt/terminologija-25/

*Atvirieji bibliotekininkystės terminologijos duomenys nacionalinėse bibliotekose: Latvijos, Estijos ir Lietuvos lyginamoji analizė / Violeta Černiauskaitė  // Šiandien aktualu. – ISSN 2538-7316. – 2018 (I), p. 106–131. Taip pat prieinama internete: https://drive.google.com/file/d/15QsXkUIWn6N1CJdJQg3HVTx5a0utwRBJ/view arba https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/siandien-aktualu)

Construction of the structural definition-based terminology ontology system and semantic search evaluation / Young Man Ko, Min Sun Song, Seung Jun Lee // Library Trends. – ISSN 1559-0682. – Vol. 67 (2018), Nr.1, p. 39–51. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1108/LHT-08-2016-0090

Corpus linguistics is not just for linguists: Considering the potential of computer-based corpus methods for library and information science research / Lynne Bowker // Library Hi Tech, Vol.

36 (2018), Issue: 2, pp.358–371. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1108/LHT-12-2017-0271

Dimensions of terminology work = Terminologijos darbo aspektai / Anita Nuopponen // Terminologija. – ISSN 1392-267X. – [T.] 25 (2018), p. 6–22. Taip pat prieiga per internetą: http://lki.lt/terminologija-25/

Establishing evaluation criteria for e-dictionaries / Liezl H. Ball, Theo J.D. Bothma // Library Hi Tech. – Vol. 36 (2018), Issue: 2, p.152 – 166. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1108/LHT-02-2017-0031

European Union multilingual primary term creation and the impact of its neologisms on national adaptations /  Rita Temmerman // Paralleles. – 30(1).  – Avril, 2018, p. 8–20. Prieiga per internetą:  DOI 10.17462/para.2018.01.02

Everything You Always Wanted to Know about Dictionaries (But Were Afraid to Ask): A Massive Open Online Course / [Elektroninis išteklius] : Proceedings of the XVIII EURALEX International Congress: Lexicography in Global Contexts / Sharon Creese ...[et. al.]. – Ljubljana : Ljubljana University Press, 2018, p. 59-66. – ISBN 978-961-06-0097-8. Prieiga per internetą: http://euralex.org/publications/everything-you-always-wanted-to-know-about-dictionaries-but-were-afraid-to-ask-a-massive-open-online-course/

Heuristic evaluation of e-dictionaries / Liezl H. Ball, Theo J.D. Bothma  // Library Hi Tech. – Vol.

36 (2018), Issue: 2, p.319–338. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1108/LHT-07-2017-0144

*Intersection of Latvian and Lithuanian librarianship terminology online [Elektroninis išteklius] : Proceedings of the international conference „Bibliotēku nozares un saskarnozaru terminoloģija: vēsturiskais un mūsdienu aspekts“ / Violeta Černiauskaitė. – Riga, National Library of Latvia, 5 October 2018. – 1 pdf failas (30 p.). Prieiga per internetą: http://dom.lndb.lv/data/obj/file/23129961.pdf

Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje : monografija / Rita Miliūnaitė. – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2018. – 511 p. – ISBN 978-609-411-219-5.

Kas bendrauja socialiniame tinkle: dalyviai, vartotojai ar naudotojai? O gal nariai? / Gintautas Grigas // Gimtoji kalba. – ISSN 0868-5134. – 2018, Nr. 8, p. 13.

Language, Power, and Oppression in the LIS Diversity Void / Anastasia M. Collins // Library Trends. – ISSN 1559-0682. – Vol. 67 (2018), Nr.1, p. 39–51. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1353/lib.2018.0024

Lexicography between NLP and Linguistics: Aspects of Theory and Practice / [Elektroninis išteklius] : Proceedings of the XVIII EURALEX International Congress: Lexicography in Global Contexts / Lars Trap-Jensen. – Ljubljana : Ljubljana University Press, 2018, p. 25–37. – ISBN 978-961-06-0097-8. Prieiga per internetą: http://euralex.org/publications/lexicography-between-nlp-and-linguistics-aspects-of-theory-and-practice/.

Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai / Albina Auksoriūtė, Jolanta Gaivenytė-Butler, Solvita Labanauskienė...[et. al.]. – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2018. – 438 p. – ISBN 978-609-411-225-6.

*Profesinė terminija : plėtros, bendradarbiavimo ir kūrybos galimybės / Violeta Černiauskaitė // Tarp knygų. – ISSN 0868-8826. – 2018, Nr. 2, p. 15–18.

Стандартизация в библиотечной деятельности : информационно-справочное пособие / составитель  Е.И. Козлова. – Москва : Пашков дом, 2018. – 563 p. – ISBN 978-5-7510-0731-7.

Языковая норма в современных библиотечных коммуникациях / Ekaterina Kurilenko. – Науч. и техн. б-ки. – ISSN 0130-9765. – 2018, № 3, c. 72-81.

2017

*Bibliotekininkystės terminografijos ypatumai ir perspektyvos: nuo metaduomenų iki metateorijų [Elektroninis išteklius]: 2-osios tarptautinės mokslinės terminologijos konferencijos „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“ pranešimo tezės / Violeta Černiauskaitė. – Vilnius, 2017 m. birželio 1 d. – P. 6. Prieiga per internetą: https://bib.irb.hr/datoteka/980263.Scientific_Administrative_and_Educational_Dimensions_of_Terminology_2017_Vilnius.pdf

*Bibliotekininkystės mokslinių tyrimų mokyklos kūrėjas : [buvusiam Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslinių tyrimų skyriaus vadovui Romualdui Vytautui Rimšai - 80] / Renata Baukienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Violeta Černiauskaitė, Daiva Martinkutė // Tarp knygų. – ISSN 0868-8826. – 2017, Nr. 7/8 (liepa/rugpjūtis), p. 28–31. Taip pat prieinama internete: https://drive.google.com/drive/folders/1VnY39BmUFBo7jRo4HOBoZtXHB9F_8nFz arba https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/zurnalas-tarp-knygu

*Bibliografijos terminijos šaltinių apžvalga: kaitos ir atsinaujinimo ypatumai [Elektroninis išteklius]: mokslinės konferencijos  „Medicinos bibliografijos  raida  ir svarba mokslininkui“ pranešimo tezės / Violeta Černiauskaitė. – Vilnius: 2017 m. spalio 12 d.  – 1 pdf failas (28 p.). Prieiga per internetą: http://www.lmb.lt/wp-content/uploads/2017/10/Bibliografijos-terminai_Cerniauskaites_pateiktis_2017-10-12.pdf ); žr. taip pat: Informacija ir biblioteka. – ISSN 1392-6993. – 2017, Nr. 2, p. 29–33.

Dokumentų tekstai ir formuluotės / Rasuolė Vladarskienė. – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2017. – 192 p. – ISBN 978-609-411-192-1.

*Komunikacijos ir informacijos mokslų krypties disertacijos kaip terminijos išteklius [Elektroninis išteklius] : 2-osios tarptautinės mokslinės terminologijos konferencijos „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“ pranešimo tezės / Nijolė Bliūdžiuvienė. – Vilnius, 2017 m. birželio 1 d. – P. 3–4. Prieiga per internetą:

https://bib.irb.hr/datoteka/980263.Scientific_Administrative_and_Educational_Dimensions_of_Terminology_2017_Vilnius.pdf

Kūrybinių industrijų terminai : aprėptis ir tvarkyba / Rasuolė Vladarskienė // Terminologija. – ISSN 1392-267X. – [T.] 24 (2017), p. 177–187. Taip pat prieiga per internetą: http://lki.lt/terminologija-24/.

Mašininis vertimas lietuvių kalbai / Danielius Algirdas Ralys // Bendrinė kalba.ISSN 2351-7204. – 2017, Nr. 90. Prieiga per internetą: www.bendrinekalba.lt

Mokslinių tyrimų duomenų valdymo terminija [Interaktyvus, žiūrėta 2019 m. balandžio 12 d. ] / Vilniaus universiteto biblioteka, 2017.  Prieiga per internetą: https://biblioteka.vu.lt/mokslui-ir-studijoms/moksline-komunikacija/moksliniu-tyrimu-duomenu-valdymas/naudinga-informacija-1

Rašytinė ir sakytinė lietuvių kalba įprastoje ir elektroninėje terpėse / Laimutis Telksnys // Bendrinė kalba. – ISSN 2351-7204. – Nr. 90 (2017). Prieiga per internetą: www.bendrinekalba.lt

Silva rerum termino, žanro bei tipologijos interpretacijos: Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių atvejis / Veronika Girininkaitė // Privačioji raštija ir egodokumentinis paveldas. – Vilnius : Akademinė leidyba, 2017. – P. 41-68.

Особенности разработки электронных терминологических словарей  (на примере терминологического словаря по СИБИД) [Elektroninis išteklius] : Mатериалы
третьего международного профессионального форума "Kнига. Культура. Образование. Инновации" ("Крым-2017") / Ю. В. Смирнов. –  ГПНТБ России, 2017 Prieiga per internetą: http://www.gpntb.ru/win/inter-events/crimea2017/disk/055.pdf

Состояние и тенденции развития стандартизации в библиотечном деле / Е.И. Козлова // Библиотековедение. – 2017, T. 66 (1), с. 13–18. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.25281/0869-608X-2017-66-1-13-18

Terminology registries for knowledge organization systems: functionality, use, and attributes / Golub, K., Tudhope, D., Zeng, M.L., Žumer, M // Journal of the Association for Information Science and Technology.– September, 2017. Prieiga per internetą: DOI: 10.1002/asi.23090.

Электронный терминологический словарь по СИБИД. А – Я [Электронный ресурс] : [справ. пособие] / Гос. публ. науч.-техн. б-ка России ; [сост. Ю. В. Смирнов ; ред. Е. М. Зайцева]. – М. : ГПНТБ России, 2017. – 1 электрон. опт. диск (DVD-ROM).

2016

*Geroji terminologinė bibliotekų patirtis / Nijolė Bliūdžiuvienė // Terminologija. – ISSN 1392-267X. – [T.] 23 (2016) ), p. 196–206. Taip pat prieiga per internetą: http://lki.lt/terminologija-23/

In Praise of Lexicography, and Lexicographers / [Elektroninis išteklius] : Proceedings of the 17th EURALEX International Congress / Geoffrey Williams. – Tbilisi : Tbilisi University Press, 2016, p. 77-88. – ISBN 978-9941-13-542-2. Prieiga per internetą: http://euralex.org/publications/in-praise-of-lexicography-and-lexicographers/

Lietuvių terminologijos aspektai: metodinė mokomoji knyga [Elektroninis išteklius] / Ilona Mickiene, Birutė Briaukienė. – Vilnius : Vilniaus universitetas, 2016. – 1 pdf failas (67 p.). – ISBN 978-609-459-710-7.

*Nuo knygos iki bibliotekos : terminologinis aspektas / Nijolė Bliūdžiuvienė // Gimtoji kalba. – ISSN 0868-5134. – 2016, Nr. 12, p. 3–6.

Skaitmeninė leksikografija: įvairių žodynų tipų naudojimo tyrimas Vilniaus Gedimino technikos universitete / Daiva Egidija Nomicienė, Alisa Stunžaitė // Santalka: filologija, edukologija. – ISSN 2351-714X. – Vol. 24, no. 2 (2016), p. 90–100. Taip pat prieiga per internetą: DOI http://dx.doi.org/10.3846/cpe.2016.293

Роль словарей предметных рубрик в систематизации и развитии современной терминологии / Вячеслав Константинович Щербин.  // Terminologija. – ISSN 1392-267X. – [T.] 23, p. 29–51. Taip pat prieiga per internet!:http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/terrminologija_23_maketas2-ilovepdf-compressed.pdf

What, When and How? – the Art of Updating an Online Dictionary [Elektroninis išteklius] : Proceedings of the 17th EURALEX International Congress / Henrik Lorentzen, Lars Trap-Jensen. – Tbilisi : Tbilisi University Press, 2016, p. 138–145. – ISBN 978-9941-13-542-2. Prieiga per internetą: http://euralex.org/wp-content/themes/euralex/proceedings/Euralex%202016/euralex_2016_011_p138.pdf

Терминология открытого доступа / А. И. Земсков // Науч. и техн. б-ки. – ISSN 0130-9765. – 2016, № 10, с. 54–58.

2015

Aiškinamasis terminų žodynėlis / Aušra Navickienė // Rankraštinių ir spausdintinių medijų istorija: mokomoji metodinė priemonė. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015. – ISBN 978-9955-33-675-4. – p. 38–77.

Dokumentus reiškiantys žodžiai administracinėje kalboje / Rasuolė Vladarskienė // Bendrinė kalba. – ISSN 2351-7204. – 2015, Nr.88. Taip pat prieiga per internetą: http://www.bendrinekalba.lt/.

Handbook of Terminology / ed. Hendrik J. Kockaert, Frieda Steurs. – John Benjamins publishing company, 2015. – XIX, 539 p. – ISBN 9789027257772.

Lietuvių kalbos terminų automatinis atpažinimas ir apibrėžimas [Elektroninis išteklius] : monografija / Agnė Bielinskienė, Loïc Boizou, Gintarė Grigonytė, ...[et. al.]. – Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras, 2015. – 1 pdf failas (p. 199 ).

Pamąstymai apie lietuvių kalbą mokslo žurnaluose / Gintautas Grigas // Gimtoji kalba. – ISSN 0868-5134. – 2015, Nr. 11, p. 25–26.

Актуальные проблемы культуры речи специалиста библиотечно-информационной сферы: нормативный аспект / Е. А. Куриленко, Н. А. Туранина // Междунар. науч. ин-т «Educatio». Ежемес. науч. журн. – 2015. – № 10 (17). – С. 68–70.

Терминологический сегмент библиотечного пространства : процессы заимствования / В. М. Суворова // Библиотековедение. – 2015, № 1, p. 38–45. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.25281/0869-608X-2015-0-1-38-45

Унификация и стандартизация терминологии в сфере документально коммуникационной деятельности общества / О. Н. Тур // ВЕСТНИК ВГУ. СЕРИЯ: ЛИНГВИСТИКА И МЕЖКУЛЬТУРНАЯ КОММУНИКАЦИЯ. – 2015. – № 1, c. 48–52.

2014

Descriptive terminology for works of art on paper [Elektroninis išteklius] : guidelines for the accurate and consistent description of the materials and techniques of drawings, prints, and collages / Nancy Ash, Scott Homolka, Stephanie Lussier. – Philadelphia : Philadelphia Museum of Art, 2014. – 1 pdf failas (182 p.). Prieiga per internetą: https://www.philamuseum.org/doc_downloads/conservation/DescriptiveTerminologyforArtonPaper.pdf.

Model systemu informacji terminologicznej / Jacek Tomaszczyk. – Katowice : Wydawnictwo Uniwersytetu Śląskiego, 2014. – 220 p. – ISBN 978 ‑83 ‑8012 ‑339 ‑7.

Terminologija, terminografija, terminija : [straipsnių rinkinys] / Angelė Kaulakienė ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. – Vilnius : Technika, 2014. – 447 p.

Вербальный имидж библиотечного специалиста: современные технологии его формирования в вузе / Н. А. Туранина, Е. А. Шушкова // Образование и о-во. – 2014.– № 4 (87). – C. 53–55.

2013

*Ekspertų požiūris į informavimo ir dokumentavimo srities standartizacijos veiklą / Nijolė Bliūdžiuvienė // Tarp knygų. – ISSN 0868-8826. – 2013, Nr. 2 (vasaris), p. 4–10. Taip pat prieiga per internetą: https://drive.google.com/drive/folders/0B_-73IZKEJy5RFBBalgzTjRZODA; arba https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/zurnalas-tarp-knygu.

*Informacijos ir dokumentacijos tarptautinė standartizacijos veikla - bendradarbiavimo ir partnerystės modelis / Nijolė Bliūdžiuvienė // Informacija ir biblioteka. – ISSN 1392-6993. – 2013, Nr. 1/2, p. 5–8. Taip pat prieiga per internetą: http://skaitmena.tb.lt/formats/IirB2013N1-2.pdf.

Kada „knygos nugarėlė“, kada „viršelis“? / Palmira Zemlevičiūtė // Gimtoji kalba. – ISSN 0868-5134. – 2013, Nr. 5 (gegužė), p. 7–8.

Kas vadinama žodžiais „laida“ ir „leidimas“? / Palmira Zemlevičiūtė // Gimtoji kalba. – ISSN 0868-5134. – 2013, Nr. 5 (gegužė), p. 8–10.

Kūrybinių industrijų specialybės kalbos kultūra : vadovėlis / Rasuolė Vladarskienė ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. – Vilnius : Technika, 2013. – 127 p.

Linked Heritage: a collaborative terminology management platform for a network of multilingual thesauri and controlled vocabularies / Marie-Veronique Leroi // JLIS, – Vol. 4, n. 1 (January 2013), p. 201–211. Prieiga per internetą: DOI: 10.4403/jlis.it-5471.

*Medijos - mediateka - biblioteka / Asta Valaitytė // Šiandien aktualu. – ISSN 1392-1428. – 2013, Nr. 1(48), p. 179–206. Taip pat prieiga per internetą: https://drive.google.com/file/d/0B_-73IZKEJy5SVVSd0FUR3JPd2c/view arba https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/siandien-aktualu

Slovene specialized text corpus of Library and Information Science – An advanced

lexicographic tool for library terminology research / Ivan Kanič., 2013. In International Conference "Corpus Linguistics –2013", St. Petersburg , 25 – 27 June 2013. [Conference paper, ISBN 978-5-8465-1335-8], p. 52-59.

*Žodynas: E priedas // ISBD : tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas / Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) ; rekomendavo ISBD peržiūros grupė ; patvirtino IFLA

Katalogavimo sekcijos Nuolatinis komitetas ; [ISBD lietuviškąjį vertimą parengė: Nijolė

Marinskienė, Regina Varnienė-Janssen, Tomas Auškalnis]. — Jungtinė laida. — Vilnius :

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2013. – P. 271–297.

2012

Bibliotekininkystės terminologijos apybraiža / Stasys Keinys  // Lietuvių terminologijos raida. – Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2012. – P. 89– 92.

*Dokumentinės komunikacijos lietuviškieji terminologiniai ištekliai / Nijolė Bliūdžiuvienė // Terminologija. – ISSN 1392-267X. – [T.] 19, p. 70–82. Taip pat prieiga per internetą: http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/Terminologija-19-ilovepdf-compressed.pdf.

*Dokumentinės komunikacijos terminologinių išteklių kūrėjai Lietuvoje / Nijolė Bliūdžiuvienė. Tarptautinė knygotyros konferencija „Mokslo kūrėjai  (knygotyra, kodikologija, dokumentotyra, mediotyra)“. Vilnius, 2012 m. rugsėjo 27–28 d.

English idiomatic words and their equivalents in lithuanian as terms in traditional media / Pavel Skorupa, Ivona Baranovskaja // SANTALKA: Filologija, Edukologija. – ISSN 1822-430X.  –2012, t. 20, nr. 2, p. 194-206.

Lietuvių terminologijos raida / Stasys Keinys. – Vilnius : [Lietuvių kalbos institutas], 2012. – 446 p. – ISBN 978-609-411-085-6.

Library Terms That Users Understand / John Kupersmith. – UC Berkeley: LAUC-B and Library Staff Research, 2012. Prieiga per internetą: https://escholarship.org/uc/item/3qq499w7.

Multi-word patterns in the corpus of Information and Communication Technology. Terminological bundles in the genre - 'Textbooks in ICT' = Daugiažodžiai modeliai informacinių ir komunikacinių technologijų tekstyne. Terminologinės samplaikos IKT vadovėliuose / Marek Weber // Terminologija. – ISSN 1392-267X. – [T.] 19, p. 39–53. Taip pat prieiga per internetą: http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/Terminologija-19-ilovepdf-compressed.pdf.

Terminas prie termino. VIII : aplinka ir terpė, terpė ir medija / Jonas Klimavičius // Terminologija. – ISSN 1392-267X. – [T.] 19, p. 200–222. Taip pat prieiga per internetą: http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/Terminologija-19-ilovepdf-compressed.pdf

Terminų vartosena: teorijos ir praktikos neatitiktis / Aušrinė Peleckienė // Šiuolaikinio specialisto kompetencijos : teorijos ir praktikos dermė. – ISSN 2029-2171. – [T.] 6(2) (2012), p. 69–73.

2011

Ar tekstų rengyklės "Word" lietuviška versija tikrai lietuviška? / Gintautas Grigas // Gimtoji kalba. – ISSN 0868-5134. – 2011, Nr. 5, p. 3–15; Nr. 6, p. 5–13.

Daugiakalbių tezaurų rengimas ir adaptavimas: Lietuvos duomenų archyvo LiDA atvejis / Marija Prokopčik // Informacijos mokslai. – ISSN 1392-0561. – T. 57 (2011), p. 55–73. Taip pat prieiga per internetą: http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/3134/2258

Lietuvybės kompiuteryje raida XXI a. pirmajame dešimtmetyje / Gintautas Grigas // Kompiuterininkų dienos-2011 / Lietuvos kompiuterininkų sąjunga. – Vilnius : Žara, [2011]. – P. 85-103.

*Lietuvos knygų paminklo standarto rengimo galimybės ir perspektyva / Nijolė Bliūdžiuvienė // Knygotyra. – ISSN 0204-2061. – T. 56 (2011), p. 7–17. Taip pat prieinama internete: http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/issue/view/226

*Lietuvos standartų paieškinės galimybės / Nijolė Bliūdžiuvienė // Informacija ir biblioteka. – ISSN 1392-6993. – 2011, Nr. 2, p. 3–6.  Taip pat prieiga per internetą: http://skaitmena.tb.lt/formats/IirB2011N2.pdf.

Sąvokų "reta knyga", "vertinga knyga" ir "sena knyga" samprata bei vartosena sovietinės Lietuvos knygos kultūroje / Inga Liepaitė // Knygotyra. – ISSN 0204-2061. – T. 56 (2011), p. 56–84. Taip pat prieiga per internetą: http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/1511/897

*Socialinės komunikacijos galimybė informacijos ir dokumentavimo standartizacijos veikloje / Nijolė Bliūdžiuvienė // Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. – 2011/12, p. 135–141. Taip pat prieiga per internetą: http://elibrary.mab.lt/handle/1/7074.

*Standardization Activity Structural Model. In Standards for Development / Nijolė Bliūdžiuvienė: 16th EURAS Annual Standardization Conference (8– 10 June 2011)/ edited by Vladislav Fomin and Kai Jakobs. – Hamburg, 2011, p. 37–48. – ISBN 3861306298. Taip pat prieiga per internetą: http://economics.journals.cz/documents/Vol3/Untitled05.pdf

Terminijos klausimu: priešakiniai, avangardiniai, adventiniai ar progresyvieji tyrimai? / Rimvydas Laužikas // Knygotyra. – ISSN 0204-2061. – T. 57 (2011), p. 283–289. Taip pat prieiga per internetą: http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/1475/863

*Terminų ir santrumpų žodynas // Valstybinė bibliografija skaitmeniniame amžiuje: patarimai ir naujos kryptys / IFLA darbo grupė gairėms valstybinei bibliografijai parengti ; redaktorė Maja Žumer ; iš anglų kalbos vertė Tomas Auškalnis. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011. p. 113–124. – ISBN 978-609-405-053-4.

Turtinkime savo profesinę kalbą / Solveiga Sprindienė. // Šiandien aktualu. – ISSN 1392-1428. – 2001, Nr. 1(44), p. 187–193. Taip pat prieiga per internetą: https://drive.google.com/file/d/0B_-73IZKEJy5bWhoMG5YaUhMQ3M/view

2010

Lietuvių knygotyros terminijos diskusiniai klausimai: dėl sąvokos "reta knyga" / Alma Braziūnienė. // Knygotyra. – ISSN 0204-2061. – T. 54 (2010), p. 111–128. Taip pat prieiga per internetą: http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/issue/view/455

*Standartizacijos vaidmuo atminties institucijų integracijos procese : daktaro disertacija : humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija (06 H) / Nijolė Bliūdžiuvienė. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. – 188 p. 

2009

Mokomasis bibliografijos terminų žodynėlis / Osvaldas Janonis // Bibliografijos teorija: mokomoji knyga. – Vilnius : Vilniaus universitetas, 2009. – ISBN 978-9955-33-471-2. – P. 165–201.

Specialybės kalba : administracinės kalbos vadovėlis / Gintautas Akelaitis, Laima Pečkuvienė, Vida Žilinskienė. – Vilnius : Mykolo Romerio u-to leidybos centras, 2009. – 423 p. – ISBN  978-9955-19-148-3.

*Standartizacija dokumentinės komunikacijos institucijose rinkos požiūriu / Nijolė Bliūdžiuvienė //Knygotyra. – ISSN 0204–2061. – T. 53 (2009), p. 185–197. Taip pat prieiga per internetą: http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/7808

Universitetinės leidybos samprata: terminijos problematika / Gintarė Galinienė // Knygotyra. – ISSN 0204–2061. – T. 53 (2009), p. 112–122. Taip pat prieiga per internetą: http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/7808

Введение в терминографию: Как просто и легко составить словарь: Учебное пособие / Гринев-Гриневич С.В. – 3-е изд., доп. – М.: Либроком, 2009. – 224 с.

Стандартизация терминологии. Направление у которого нет будущего / Э. Р. Сукиасян // Научные и технические библиотеки. – ISSN 0130-9765 – 2009. –№ 5, с. 75–83 .  

2008

*Dokumentų restauravimo terminų žodynėlis / Solveiga Sprindienė // Bibliotekininkystė. – ISSN 1392-544X. – 2008, p. 12–30.

Kur galima rasti užsieninų profesinių terminų paaiškinimus / Nijolė Bliūdžiuvienė // Šiandien aktualu. – ISSN 1392-1428. – 2008, Nr. 1(38), p. 179–181.

Lietuvių kalbos terminų žodynai = Lithuanian dictionaries of terms : anotuota 1900-2005 m. bibliografijos rodyklė / J. Gaivenytė-Butler, St. Keinys, A. Noreikaitė.– Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. – 256 p. – ISBN 978-9955-704-48-5.

*Restauravimo terminijos problemos / Solveiga Sprindienė // Muziejinių eksponatų priežiūra, D. 1, Meno kūrinių technikos ir tyrimai, 2008. – P. 323–330.

Основы культуры речи библиотекаря : учеб. пособие / Г. А. Алтухова. – Москва : Литера, 2008. – 168 с.

2007

*Bibliotekos ir informacija - kuo gali būti naudingas internetinis Europos žodynas / Nijolė Bliūdžiuvienė // Šiandien aktualu. – 2007, Nr. 2(37) (pusm. 2), p. 166-171.

*Tarptautiniai standartai kaip terminų šaltinis / Nijolė Bliūdžiuvienė // Šiandien aktualu. – 2007, Nr. 2(37) (pusm. 2), p. 62–65.

Мы живем в меняющемся мире. Как развивался наш профессиональный язык за последние 40 лет / Э. Р. Сукиасян // Научные и технические библиотеки. – ISSN 0130-9765 – 2007. –№ 7, с. 5–15.

2006

Aiškinamasis terminų žodynėlis // Knygotyra  : [vadovėlis] / Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas, Knygotyros ir dokumentotyros institutas ; [redaktorių kolegija: Domas Kaunas (sudarytojas ir ats. redaktorius) … [et al.]. Knygotyra. – Vilnius : Vilniaus universiteto l-kla, 2006. – P. 347-396. – ISBN 9986-19-928.

*Ar reikia bibliotekininkui mokėti užsienio kalbų ir kitų profesijų terminiją? / Nijolė Bliūdžiuvienė // Šiandien aktualu . – 2006, Nr. 2(35) (pusm. 2), p. 143–150.

*Dažniau vartojamų terminų kraitelė / Nijolė Bliūdžiuvienė //Šiandien aktualu. – 2006, Nr. 1(34), p. 108–112.

*Kuo gali būti naudingas internetinis Europos žodynas EUROVOC : dokumentų, spaudos, leidybos terminai / Nijolė Bliūdžiuvienė // Šiandien aktualu. – 2006, Nr. 2(35) (pusm. 2), p. 153–155.

*Tarptautinių standartų terminija: technologijų ir globalizacijos ištekliai / Nijolė Bliūdžiuvienė // Informacija ir biblioteka. – 2006, Nr. 4, p. 8–9.

Библиотечный диалог: аспекты речевого общения : учеб.-метод. пособие / И. А. Богданова. – Москва : Либерия-Бибинформ, 2006. – 120 с.

Понятие электронный фонд: дискуссионные вопросы / Ю.Н. Столяров // Научные и технические библиотеки. – ISSN 0130-9765. – 2006. –№ 8, с. 80–89.


Terminologijos šaltinių nuorodos internete

Administracinės kalbos aktualijos / sudarė Lina Murinienė ir Rasuolė Vladarskienė. – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2014. - ISBN 978-609-411-129-7. Prieiga per internetą: http://administracinekalba.lki.lt/index.php?meniu=pradinis

Atviras lietuvių kalbos žodžių formų žodynas „Morfologija“[Interaktyvus, žiūrėta 2019 liepos 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.morfologija.lt

Bendrasis EuroTermBank paieškos portalas. Prieiga per internetą:  http://www.eurotermbank.com/

Bendrinės lietuvių kalbos žodynas / redaktorių kolegija: D. Liutkevičienė (vyr. redaktorė), ... [et. al.]. . – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2012-2019. Prieiga per internetą: http://bkz.lki.lt/.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (VII leidimas internete), 2015. Prieiga per internetą :http: lkiis.lki.lt/dabartinis.

Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas / Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga per internetą: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/)

Didieji anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbų politechnikos žodynai. Prieiga per internetą: http://www.zodynai.ff.vu.lt/polit/)

ES sąveikioji terminologijos duomenų bazė IATE. Prieiga per internetą: https://iate.europa.eu/home

Europos Sąjungos žodynas EUROVOC. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/ev/ev.main arba : https://eur-lex.europa.eu/browse/eurovoc.html

Europos terminologijos asociacijos (Europian Association for Terminology, EAFT) svetainė. Prieiga per internetą: http://www.eaft-aet.net/

Frazeologijos žodynas / Irena Ermanytė, ... [et. al.]. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p.; elektroninis variantas, 2015, ISBN 978-609411-152-5. Taip pat prieiga per internetą:  http://lkiis.lki.lt/frazeologizmu.

Integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių informacinė sistema RAŠTIJA. Prieiga per internetą: https://www.raštija.lt/)

Kalbos konsultacijų bankas / Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Prieiga per internetą: http://www.vlkk.lt/konsultacijos/)

Kanceliarinės kalbos patarimai / vyr. red. Rasuolė Vladarskienė, ... [et. al.] : internetinis leidimas, 2007. Prieiga per internetą :  http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt.

Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema. Prieiga per internetą:  http://lkiis.lki.lt/.

Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas : internetinis žinynas [nuolat atnaujinamas nuo 2011 m.]. Sudarytoja Rita Miliūnaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. –  ISBN 978-609-411-147-1. Prieiga per internetą:  http://naujazodziai.lki.lt.

Lietuvių kalbos naujažodžių tartuvas. Garsinis naujažodžių žodynėlis / Rita Miliūnaitė, Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas, 2015.  – ISBN 978-609-411-149-5. Prieiga per internetą: https://www.raštija.lt/liepa/paslaugos-vartotojams/tartuvas/7470 ).

Lietuvių kalbos sintaksinės ir semantinės analizės informacinė sistema / Vytauto Didžiojo universitetas, kauno technologijos universitetas, 2019. Prieiga per internetą:  https://semantika.lt/.

Lietuvių kalbos terminynas : Matematikos ir informatikos instituto lietuvių kalbos terminų bazė, 2004. Prieiga per internetą: http://www.terminynas.lt/.

LKŽ. Lietuvių kalbos žodynas: 20 tomų internete / Lietuvių kalbos institutas, 2017. Prieiga per internetą: http://www.lkz.lt/

Lietuvos Respublikos terminų bankas / Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Prieiga per http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search.


Lietuvos standartizacijos departamento terminų bazė / Lietuvos Respublikos Standartizacijos departamentas, 2019. Prieiga per internetą: http://www.lsd.lt/index.php?-452282422.

Sinonimų žodynas / Antanas Lyberis. – 2-asis patais. leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002, XIV, 586 p.; elektroninis variantas, 2015, ISBN 978-609-411-153-2. Prieiga per internetą:  http://lkiis.lki.lt/sinonimu

Sisteminis lietuvių kalbos žodynas / Jonas Paulauskas. –  Vilnius : Mokslas, 1987. – 403 p. Taip pat prieiga per internetą: http://lkiis.lki.lt/sisteminis)

Skolintų terminų ir jų atitikmenų žodynas / Albina Auksokoriūtė, ... [et. al.].  – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2014. – ISBN 978-609-411-112-9. Prieiga per internetą: http://www.sta.lki.lt/)

Tarptautinis terminologijos informacijos centras (International Information Centre for Terminology, Infoterm). Prieiga per internetą: http://www.infoterm.info/.

Tarptautinių žodžių žodynas [Interaktyvus, žiūrėta 2019 liepos 15 d.]. Prieiga per internetą: http://zodis.eu/)

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainė. Prieiga per internetą: http://www.vlkk.lt.

Vilniaus universiteto mašininis vertimas. –  Vilnius : Vilniaus universitetas, 2014. Prieiga per internetą: https://www.versti.eu/.

Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2001–2015. – 26 t. – ISBN 5-420-01486-6. Taip pat prieiga per internetą: https://www.lietuviuenciklopedija.lt/


2019 liepos 29 d.
Parengė Violeta Černiauskaitė
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos
Bibliotekininkystės skyriaus
Vyriausioji metodininkė tyrėja terminologijai
Terminologijos komisijos sekretorė
Tel. +370 5 239 8671
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Gruodis
P A T K Pn Š S
25 26 27 28 29 30 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31 1 2 3 4 5

Parodos

2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2019 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 15 d.
Paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“
2019 m. lapkričio 25 d. – sausio 4 d.
Paroda „Nous avons l‘honneur de vous faire part...“
2019 m. spalio 9 d. – gruodžio 31 d.
Paroda „Verba volant, scripta manent“: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“
2019 m. lapkričio 5 d. – sausio 19 d.
Piešinių konkurso „Knygų namų šviesa. Nacionalinei bibliotekai – 100“ paroda
2019 m. lapkričio 22 d. – sausio 19 d.
Tapybos paroda „Penki regionai”