Renginių kalendorius

Palangos vasaros skaityklos meno edukacijos. Mėnulio pilnatis apšviečia valtininką
2019 m. liepos 26 d. 19.30 val.

Visi puikiai žinome, kad po ilgo miego vasarą nuo jūros ošimo garsų ir šiltų saulės spindulių nubunda mūsų vidinis menininkas. Tad šią vasarą, visus, pasiryžusius numalšinti vidinį troškulį ir kurti atostogų metu prie jūros, kviečiame dalyvauti meno edukacijose, kurias organizuoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla.

Liepos 26 d. 19.30 val. – Mėnulio pilnatis apšviečia valtininką

Jeigu kompozicijos pradžios žymėjimas yra taškas, kuriam pajudėjus, atsiranda linija, ši veda toliau ir atveda prie formų. Apskritimas, kvadratas, trikampis – tai pirminės geometrinės formos. Jos ir konstruoja visą kūrinio nematomą karkasą. Daugelis modernizmo epochos tapytojų labai aktyviai taikė šiuos principus. Tačiau ši „tradicija“ yra daug senesnė ir liudija visą Rytų ir Vakarų meno raidą. Trys formos, neegzistuojančios gamtoje, tačiau slepiančios savyje vidinį turinį. XX a. pradžios meninė srovė suprematizmas deklaravo neobjektinę kompoziciją, kurios idėjinę sklaidą puikiausiai įkūnijo Kazimiro Malevičiaus kūryba. Jam – tai simbolis pasaulio, kur kas didingesnio už regimąjį, pranašumas. Menininkas studijavo kūrybinio mąstymo judėjimo pradžią. Ieškojo tarsi nulinio pradžios taško, kuriame nėra formų ir vardų. Tačiau bevardė galia atneša postūmį ir inspiraciją tolesniam gyvybinės minties vyksmui. Čia dar negali būti konkretaus apibrėžimo ar įvardijimo, tačiau pulsacija neišvengiamai geba save įprasminti juodame kvadrate ar apskritime. Tai asmeninė vidinio išgyvenimo, neobjektinė patirtis ir tuštumos įžvelgimas, nesitapatinant su jokiais apibrėžimais. Tarsi išlaisvinta būtis, lengvai plūduriuojanti tykioje juodojo kvadrato ekstazėje.

Pamokoje dirbsime jau su dažais ir, remdamiesi savo patirtimi, atskleisime pagrindinių geometrinių formų gyvenimą.

Liepos 27 d. 19.30 val. – Koliažas. Greitai važiuojančio automobilio žibintai apšviečia šokėją

Koliažo esmė – jau esamų medžiagų panaudojimas ir fragmentavimas. Svarbu neužbaigtumo, atsitiktinumo efektas. Kartais net sunku numatyti, kaip atrodys baigtas kūrinys. Galimi žaidimo, netikėtumo elementai, nuvedantys į visai naujas kryptis ir sritis. Tam tikrų medžiagų derinys sukuria ne tik kitokį vizualinį sprendimą, bet ir pakloja pamatus naujai ar šiuolaikiškai filosofijos „mokyklai“, kurios idėjos atsispindi vaizde.

Koliažas glaudžiai susijęs ir su vartotojų kultūros elementais, reklama, netgi kiču ar visai kitais estetiniais sprendimais, dadaizmu, „Fluxus“ judėjimu. Tai meno sritis, kuriai simpatizuoja įvairių sričių menininkai: tapytojai, grafikai, tekstilininkai, keramikai. Ne paslaptis, kad ir literatūroje, atvirai cituojant kitus autorius, galima dėlioti kalbinį, tekstinį koliažą, supintą iš kelių autorių kūrybos. Autorius savaip gali valdyti šiuos tekstus. Kaip antai autorių kolektyvo išleistoje knygoje „Dailės kritikos (meta)metodologijos metmenys“ (2018 m.) „cituojami“ kiti autoriai ir menamai jų sukurti tekstai, kurių jie nė neparašė. Taip pat šių kolegų bendraminčio tapytojo G. Znamierovskio kūryba – jis šmaikščiai „pertapo“ meno istorijos „paveiktus“ paveikslus, bylojančius apie dabartines gyvenimo peripetijas. O kur dar kompozitorių kūryba, išskaidanti ar „preparuojanti“ garsus, kad vėliau tai susidėliotų (arba ne) į tam tikrus muzikos motyvus.

Kai kurie meno žinovai teigia, kad koliažo apraiškų buvo jau antrame amžiuje, kai kinai išrado popierių. Iki dešimto amžiaus koliažas, kaip meno technika, naudota labai retai. Vėliau ji pastebima japonų kaligrafijoje. Vis dėlto dauguma meno ekspertų tvirtina, kad tikroji koliažo istorija prasidėjo dvidešimtame amžiuje.

Terminas „koliažas“ kilęs iš prancūzų kalbos žodžio collage – priklijavimas, prilipdymas. Koliažas – tai tapybos ir grafikos technika, kai prie pagrindo lipdomi popieriaus, audinio ar kitos medžiagos gabalai ir piešiama arba tapoma. Tai taip pat gali būti įvairių meno atmainų, stilių, elementų mišinys. Koliažo pavadinimą sugalvojo dailininkai kubistai Georgesas Braque’as ir Pablo Picasso. Galbūt todėl jie aktyviai kūrė koliažinius natiurmortus.

Edukacijos vyks Nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje, Vytauto g. 72. Įėjimas į edukacijas laisvas.

Trumpai apie edukacijas

Diena Laikas Trukmė Vieta Meno edukacija
Liepos 26 d. 19.30 val. 1,5 val. Palangos vasaros skaitykla Mėnulio pilnatis apšviečia valtininką
Liepos 27 d 19.30 val. 1,5 val. Palangos vasaros skaitykla Koliažas. Greitai važiuojančio automobilio žibintai apšviečia šokėją

Naujienos iliustracija

Rugsėjis
P A T K Pn Š S
26 27 28 29 30 31 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 1 2 3 4 5 6

Parodos

2019 m. rugpjūčio 20 d. – rugsėjo 22 d.
Baltijos kelio 30-mečiui skirta fotografijų paroda „(Ne)lokali istorija“
2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2019 m. rugpjūčio 7 d. – rugsėjo 29 d.
N. Dirvianskytės tapybos paroda „Naivusis menas – pilnas gyvybės“
2019 m. rugpjūčio 2 d. – rugsėjo 22 d.
Paroda „Konstruoti Niujorką“
2019 m. rugsėjo 16 d. – spalio 12 d.
Paroda „Pažinti iš viršelio: etiketės ir kortelės“
2019 m. rugsėjo 4 d. – rugsėjo 30 d.
Paroda „Tiltas tarp vaikystės ir dangaus“
2019 m. sausio 7 d. – rugsėjo 22 d.
Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje paskelbtos „Lietuvių chartijos“ paroda
2019 m. rugsėjo 3 d. – spalio 29 d.
„Atrask ir išgirsk Stanislovą Moniušką“