Renginių kalendorius

Sakralūs pasaulio tekstai „Lotoso sūtra“
2019 m. spalio 24 d. 18.00 val.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-ojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir aiškinami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos ir tradicinės teologinės, ir akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

Kviečiame į šešioliktąjį ciklo susitikimą, kuriame Eötvöso Lorándo universiteto (Vengrija) doktorantas Gediminas Giedraitis pristatys reikšmingiausią budistinį Rytų Azijos tekstą, „Lotoso sūtrą“ (Saddharma Puṇḍarīka Sūtra, 妙法蓮華經). „Lotoso sūtra“ yra vienas svarbiausių mahajanos („didžiosios važiuoklės”) budizmo tekstų, palikęs gilų pėdsaką Kinijos, Korėjos, Japonijos ir kitose Tolimųjų Rytų kultūrose.

Ši sūtra sudrebino tuomet vyravusią budistinę pasaulėžiūrą įvesdama „vieningos važiuoklės“ (ekayāna) ir Budos amžinumo doktrinas, taip nubrėždama pagrindines mahajanos budizmo interpretavimo gaires Tolimuosiuose Rytuose iki pat šių dienų. Tačiau „Lotoso sūtros“ neblėstantį populiarumą vis dėlto lemia ne jos doktrininiai aspektai, bet greičiau tekstui priskiriama ritualinė ir net maginė galia, kurią paliudija daugybė „stebuklų istorijų“. Šios sūtros rečitavimas Kinijoje, Japonijoje ilgą laiką buvo populiariausia meditacijos forma.

Paskaitoje bus pristatytos mahajanos sūtrų, tarp jų ir „Lotoso sūtros“, istorinės atsiradimo peripetijos ir pagrindiniai vertimai. Bus nagrinėjamas „Lotoso sūtros“ istorinis kontekstas, aptariama teksto struktūra, turinys ir pagrindinės doktrinos. Galiausiai bus siekiama plačiau aptarti šio teksto reikšmę Rytų Azijos kultūrose, apžvelgti jo vertinimą Vakaruose.

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ kuratorius – VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto profesorius habil. dr. Audrius Beinorius.

Ankstesni renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ vaizdo įrašai.

Numatomos tolesnės paskaitos (seka gali keistis) apie šias knygas:

  • „Kojiki“ („Nihon shoki“) (pranešėja dr. Jurgita Ignotienė);
  • „Bardo Thodol“ („Tibetiečių mirusiųjų knyga“) (pranešėjas dr. Vladimiras Korobovas);
  • „Masnavi“ („Rūmi“) (pranešėjas lekt. Algimantas Litvinas).

Skaitytos paskaitos apie šias knygas:

  • „Rigvedą“ (pranešėjas lekt. Šarūnas Šimkus);
  • „Gilgamešo epą“ (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
  • Torą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
  • „Egipto mirusiųjų knygą“ (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
  • Upanišadas (prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
  • „Bhagavadgytą“ („Viešpaties giesmė“) (pranešėjas lekt. Vytis Vidūnas);
  • Talmudą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
  • Naująjį Testamentą (pranešėjas prof. habil. dr. Vytautas Ališauskas);
  • Patandžalio „Joga sūtrą“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
  • „Pali kanoną“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
  • Koraną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
  • Suną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
  • „I-Ching“ („Permainų knyga“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
  • „Dao De Jing“ (Liao Zi „Knyga apie kelią ir dorą“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
  • „Lun Yu“ (Konfucijaus „Apmąstymai ir pašnekesiai“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė;

Trumpai apie renginį

Data spalio 24 d.
Laikas 18 val.
Vieta Renginių erdvė, III a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Organizatoriai Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Lapkritis
P A T K Pn Š S
28 29 30 31 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 1