Žurnalo „Tarp knygų“ 2026 m. 6-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Keičiantis informacijos paieškos būdams, bibliotekos reaguoja į visuomenės informacinę elgseną. Vis daugiau šalies akademinių bibliotekų imasi mokyti vartotojus, kaip naudotis dirbtinio intelekto įrankiais informaciniams poreikiams tenkinti. Apie tokius mokymus pasakoja Kauno technologijos universiteto bibliotekos direktorė Gintarė Tautkevičienė ir Vilniaus universiteto bibliotekos Studijų ir tyrimų palaikymo skyriaus informacinių kompetencijų ugdymo veiklų koordinatorė Lina Becerik.

Tema: poveikis informacinei elgsenai. Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai žengia į vis daugiau žmogaus veiklos sričių. Tyrėjai savo ruožtu analizuoja, kaip DI keičia vartotojų informacinę elgseną. Kaip keičiasi informacijos ieška, jos vertinimas bei naudojimas? Elena Macevičiūtė ir Thomas D. Wilsonas apžvelgia per pastaruosius metus bibliotekų ir informacijos mokslo, komunikacijos mokslų, verslo ir sveikatos tyrimų žurnaluose pasirodžiusių tyrimų išvadas. Kurie dirbtinio intelekto naudojimo informacinėje veikloje aspektai galėtų dominti bibliotekininkus ar kitus informacinėse įstaigose dirbančius kolegas?

Pokalbis. Šiame numeryje – pokalbis su geriausio 2025 m. bibliotekos vadovo vardą pelniusia Renata Rudiene. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktorė Vaidenei Grybauskaitei atskleidžia, kaip jos vadovaujamos įstaigos veikloje pavyksta derinti inovatyvumą ir tradicijas, diegiant šiuolaikinius technologinius sprendimus – išlaikyti bibliotekos kultūrinį identitetą, kurti įtraukią erdvę klaipėdiečiams ir ne tik.

Bibliotekų turtai. Gavusi finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, 2026 m. pradžioje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo du Lietuvos kultūrai ir istorijai svarbius leidinius: XVI a. bažnytine slavų kalba spausdintus apaštalų laiškus ir darbus „Апостол“ („Аpaštalas“; 1591) ir 1949 m. išleistą Viktoro Petravičiaus (1906–1989) linoraižinių rinkinį. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė supažindina su šiais leidiniais: kuo jie ypatingi, kur ir kokiomis aplinkybėmis išvydo dienos šviesą, kodėl jie įrašyti į UNESCO „Pasaulio atminties“ nacionalinį registrą.

Sukaktys. Prieš 60 metų Palangoje duris atvėrė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skaitykla, taigi šį birželį ji pradėjo naują – jubiliejinį sezoną. Ši skaitykla unikali dar vienu aspektu – dėl savo architektūros nuo 2014 m. ji įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą. Marija Drėmaitė nukelia į statinio sumanymo laikus, atskleidžia jo architektūros išskirtinumą, pasakoja apie kitus Palangos kurortui skirtus skaityklos autoriaus Albino Čepio (1917–1989) „medinio modernizmo“ darbus.

Sukaktys. Skaitytojams primename vieno reikšmingo Lietuvos kultūrai muziejaus sukaktį – prieš 90 metų, 1936 m. birželio 28 d., Kaune atidarytas Maironio vardu pavadintas muziejus (dabar – Maironio lietuvių literatūros muziejus). Silvija Stankevičiūtė siūlo prisiminti pačią įstaigos veiklos pradžią: kodėl muziejus pavadintas lietuvių poeto Maironio vardu? kodėl kilo ginčų dėl vietos, kur turėtų veikti muziejus, kaip keitėsi jo ekspozicijos pobūdis.

Žmogus ir laikas. Dievas, žmogus ir modernus pasaulis – šie dėmenys užima reikšmingą vietą vokiečių filosofo Roberto Spaemanno (1927–2018) darbuose. Vieną tokių jo veikalų – „Nemirtingas gandas. Dievo klausimas ir modernybės iliuzija“ – neseniai išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Loreta Jastramskienė kalbasi su leidinio moksliniu konsultantu Linu Jokubaičiu – ką moderniame pasaulyje, analizuojant R. Spaemanno filosofiją, reiškia būti žmogumi, kokią įtaką filosofas darė pasaulio viešajam gyvenimui, kokią vietą moderniojoje visuomenėje užima Dievo klausimas.

Tarptautinis bendradarbiavimas. Klimato kaitos, vartotojiškumo augimo, dirbtinio intelekto įtakos visuomenei aktualijos, socialinės atskirties bei karų padariniai. Šiomis temomis gegužės 14–15 d. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje diskutavo į tarptautinį jaunimo demokratijos festivalį „Europa 2050“ iš Lenkijos, Švedijos, Vokietijos bei Danijos atvykę jaunuoliai. Tarptautinį projektą „D-Effect“, kurio tikslas – stiprinti jaunimo pilietinį įsitraukimą, ir vieną jo veiklų – jaunimo festivalį pristato Birutė Naujokaitienė.

Geroji patirtis. Vieno žymiausių Lietuvos knygnešių – Jurgio Bielinio (1846–1918) – vardu pavadinta Biržų rajono savivaldybės viešoji biblioteka tęsia tradiciją, minint Knygnešio arba Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienas, leistis į pėsčiųjų žygius. Šiemet J. Bielinio 180-ųjų gimimo metinių proga biblioteka pakvietė į knygnešio garbei skirtą pažintinį-pramoginį žygį, kuriame netrūko iš su spaudos draudimu susijusios knygnešystės istorijos intarpų, o maršrutas driekėsi J. Bielinio išvaikščiotais keliais.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.

Naujausią (praėjus 5 dienoms po elektroninės versijos paskelbimo) ir kitus spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

„Tarp knygų“ numerį kviečiame skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla išskirtine vietos dvasią atitinkančia architektūra (aut. Albinas Čepys) dėmesį traukia jau šešis dešimtmečius. Apie skaityklos atsiradimo istoriją ir jos architektūros vertę skaitykite p. 13–15. Dianos Vasiliauskienės nuotr.