Vilniaus žydų viešoji biblioteka kviečia susipažinti su žydų tematikos ir žydų autorių knygomis, per kurias puoselėjama žydų kultūros Lietuvoje atmintis ir tęstinumas. Bibliotekos fonde surinkta per 13.000 vertingų knygų kolekcija iš viso pasaulio apie žydų kultūrą, istoriją, meną, religiją, mokslą ir daugybe kitų temų. Čia prieinamos knygos lietuvių, anglų, rusų, hebrajų, jidiš, vokiečių, prancūzų, lenkų ir kitomis kalbomis. Tęsdama pirmosios žydų viešosios bibliotekos tradiciją, biblioteka skatina kultūrinę įvairovę ir kultūrinį dialogą tarp skirtingų miesto bendruomenių, savo erdves atverdama parodoms, knygų pristatymams, konferencijoms, diskusijoms, paskaitoms bei kitiems edukaciniams ir kultūriniams renginiams. Biblioteka aktyviai bendradarbiauja su plačiąja visuomene ir kultūros žmonėmis, valstybinėmis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Su bibliotekos veikla galite susipažinti bibliotekos tinklaraštyje, o aktuali informacija ir naujienos skelbiamos Vilniaus žydų viešosios bibliotekos „Facebook“ paskyroje.
Kaip mus rasti
Darbo laikas
Kaip ieškoti knygos
Dauguma Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje esančių leidinių yra skolinami į namus. Norėdami rasti reikiamą leidinį, naudokitės portalu ibiblioteka.lt.
Knygos termino pratęsimas
Visas pasiskolintas bibliotekos knygas galite skaityti vieną mėnesį. Artėjant šio termino pabaigai, el. paštu gausite pranešimą, kuriame rasite informaciją, kaip šį terminą galima prasitęsti. Tai padaryti galite šiais būdais:
Skaitytojo pažymėjimas
Naudotis Vilniaus žydų viešosios bibliotekos paslaugomis galima turint bet kurios LIBIS bibliotekų tinklui priklausančios bibliotekos skaitytojo pažymėjimą. Jį užsisakyti ir užsiregistruoti LIBIS bibliotekose galima:
Renginiai
Vilniaus žydų viešoji biblioteka veikia ne tik kaip išskirtinių knygų saugykla, bet ir kviečia pažinti žydų kultūrą, istoriją, tradicijas per renginius, susitikimus su rašytojais, svečiais iš užsienio, knygų pristatymus, diskusijas, filmų peržiūras, muzikos vakarus, parodas, edukacines veiklas ir kt. Naujausią informaciją apie bibliotekos renginius skelbiame mūsų „Facebook“ paskyroje.
Norėdami surengti kultūrinį renginį Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, susisiekite su mumis nurodytais kontaktais.
Kompiuterizuotos darbo vietos
Jūsų patogumui bibliotekoje yra įrengtos 3 kompiuterizuotos darbo vietos su interneto prieiga. Visuose kompiuteriuose yra įdiegtas „Office“ programų paketas, galite naudotis mikrofonu ir vaizdo kamera, vaizdo skambučių programomis. Taip pat galite dirbti su asmeniniais kompiuteriais, bibliotekoje veikia nemokamas Wi-Fi.
Bibliotekoje nėra galimybės atsispausdinti ar pasidaryti dokumentų kopijų.
Nuotolinės paslaugos
Galite pasinaudoti šiomis nuotolinėmis paslaugomis:
Vilniaus žydų viešoji biblioteka didžiuojasi unikaliu knygų fondu, kurį sudaro apie 13 tūkst. leidinių, muzikos ir vaizdo įrašų įvairiomis kalbomis (anglų, lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, jidiš, hebrajų ir kt.).
Visos saugomos knygos yra žydų tematika ir / arba sukurtos žydų kilmės autorių. Skaitytojai gali rasti grožinės, vaikų literatūros, knygų filosofijos, religijos, ekonomikos, teisės, istorijos, meno temomis, kulinarijos leidinių ir kt. Bibliotekoje gausu leidinių apie religiją, biografinių knygų, meno albumų, istorinių knygų, literatūros apie Holokaustą, grožinės literatūros užsienio kalbomis. Dalis knygų saugoma tik šios bibliotekos fonduose, jų nėra kitose Lietuvos bibliotekose, pvz., garsių Amerikos žydų dailininkų ar fotografų rinkinių, knygų apie judaizmą, istorinių publikacijų, knygų jidiš kalba.
Sukaupta didelė kolekcija knygų apie Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą, žydiškąjį Vilnių. Biblioteka didžiuojasi turimu jidiš knygų rinkiniu, kurį sudaro daugiau nei 800 vienetų knygų – tai kryptingai surinkti leidiniai, atspindintys jidiš kultūra, literatūrą ir istoriją. Skaitytojai gali rasti žydų klasikų: Sholomo Aleichemo, Sholomo Ascho, Abraomo Suckeverio, Peretzo Markisho, Mendelės Mochero Sforimo, Chaimo Gradės ir kitų autorių kūrinių jidiš kalba.
Asmeniniai knygų rinkiniai
2016–2017 m. Vilniaus žydų viešoji biblioteka gavo išskirtinę profesorės Irenos Veisaitės dovaną – jos pačios atrinktas knygas iš asmeninės bibliotekos. Šios dovanos pagrindu buvo suformuotas vardinis Irenos Veisaitės knygų rinkinys. Jame galima rasti nemažai filosofinės, mokslinės ir grožinės literatūros lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis. Leidiniuose nagrinėjamas labai platus temų spektras – nuo kasdienybės istorijos, sociologijos ir Holokausto studijų iki tarptautinių santykių, politinės filosofijos ir kt.
2012 m. Lara ir Ilja Lempertai bibliotekai padovanojo knygų rinkinį, įamžinantį istoriko Izraelio Lemperto atminimą. Ne kartą pildytas rinkinys buvo pavadintas Memorialiniu Izraelio Lemperto knygų rinkiniu. Šios knygos gausiai papildo bibliotekos fondą leidiniais rusų kalba, taip pat reikšmingais leidiniais apie judaizmą ir Lietuvos žydų istoriją.
2023 m. Izraelyje gyvenantis dr. Danielis Starobinas padovanojo savo dėdės Abramo Starobino privačios bibliotekos knygų kolekciją. Abramas Starobinas (1935–2022) – Lietuvos žydų bendruomenės narys ir rusų filologijos specialistas, buvo žinomas literatūros rinkėjas ir šachmatų mėgėjas.
2019 m. lapkričio 20 d. į Lietuvą iš San Fransisko (JAV) atvyko rabinas emeritas Moshė Martinas Levinas. Jis bibliotekai padovanojo daugiau kaip 800 knygų asmeninę kolekciją. Dauguma leidinių – anglų kalba, didelė dalis kolekcijos – religinė literatūra. Už knygų pargabenimą dėkingi buvusiam Los Andželo generaliniam konsului Dariui Gaidžiui ir Užsienio reikalų ministerijai.
M. Levinas, dovanodamas bibliotekai savo knygas, siekia priminti, kad žydai čia gyveno, kad jų atminimas gyvas ir kad litvakų pėdsakas iš Lietuvos niekur nedings. Taip pat nori, kad apie jų kultūrinį, meninį ir visokeriopą paveldą žinotų čia gyvenanti visuomenė, prisimintų ir ateities kartos.
2023 m. pavasarį Julius Bieliauskas padovanojo savo mamos Rozos Bieliauskienės knygų žydiška tematika rinkinį. Vilnietė Roza Bieliauskienė (1946–2023) buvo pirmoji 1989 m. atkurtojo Žydų muziejaus Vilniuje vyriausioji fondų saugotoja, Lietuvos žydų kultūros tyrinėtoja, istorinių, literatūros tekstų vertėja iš jidiš kalbos, savo gyvenimą paskyrusi Lietuvos žydų kultūros tyrimams ir sklaidai, jidiš kalbos puoselėjimui.
2017 m. vasario 24 d. bibliotekai išskirtinę dovaną įteikė verslininkas, visuomenininkas, legendinio Lietuvos žydų sporto klubo „Makabi“ atkūrėjas ir ilgametis prezidentas Semionas Finkelšteinas. Ilgai rūpinęsis gausia savo giminaitės, žymios judaikos ir jidiš ekspertės, bibliofilės Esfiros Bramsonaitės-Alpernienės asmenine biblioteka, Semionas nusprendė ja pasidalinti su platesniu skaitytojų ratu ir padovanojo Nacionalinės bibliotekos Vilniaus žydų viešajai bibliotekai. Rinkinyje galima rasti istorinės, biografinės, grožinės literatūros anglų, jidiš, vokiečių kalbomis.
2019 m. bibliotekai padovanotos istoriko Solomono Atamuko knygos. Jas perdavė jo sūnus Markas Atamukas ir dukra Maša Grodnikienė. Tai išskirtiniai leidiniai lietuvių, rusų, jidiš kalbomis. Rinkinyje – grožinė literatūra, leidiniai istorijos, religijos ir kitomis temomis. Nemažai knygų yra su asmeninėmis autorių dedikacijomis S. Atamukui.
2024 m. buvusio garsaus Vilniaus mediko, knygos „Lietuvos Jeruzalės medikai“ sudarytojo Davido Ščiupako sūnus Josefas Ščiupakas perdavė bibliotekai savo tėvo asmeninės bibliotekos knygas.
2012 m. vasarą Jidiš knygų centras (Yiddish Book Center) iš Masačiusetso bibliotekai padovanojo beveik 800 knygų jidiš kalba. Nemaža dalis šio rinkinio knygų buvo išleistos XX a. pradžioje įvairiuose Rytų Europos miestuose – Vilniuje, Varšuvoje ir kt. Pagrindinės kolekcijos temos – istorija, literatūra, muzika ir teatras. Darbas su šiuo rinkiniu tęstinis, didžioji dalis leidinių yra prieinami skaitytojams, kiti reikalauja atidesnio ne tik bibliotekininko, bet ir restauratoriaus dėmesio. Ši kolekcija yra itin reikšminga, suteikia bibliotekos fondui išskirtinę vertę. Didžioji dalis leidinių autorių – litvakai – žydai, gimę ir augę Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos miestuose.
Palaikydami glaudžius ryšius tiek su Lietuvos, tiek su užsienio rašytojais, visuomenininkais, leidyklomis, bibliotekomis bei kitais partneriais, nuolatos gausiname ir turtiname savo knygų fondą, stengiamės skaitytojams pasiūlyti aktualią ir išskirtinai dėl savo turinio vertingą literatūrą. Esame dėkingi visiems, prisidedantiems dovanojamomis knygomis, dokumentais ir kitokiais informacijos ištekliais.
Ištakos
Dalis istorikų tvirtina, kad žydiškų bibliotekų istorija Lietuvoje siekia XVI a., kai kartu su besikuriančiomis žydų bendruomenėmis atsirandančiomis pirmosioms sinagogoms jose galėjo būti steigiamos nedidelės, tikintiesiems skirtos bibliotekos. Tačiau dokumentais grįsti pėdsakai mus veda į vėlesnę – XVIII a. epochą.
1748 m. Bonifacijaus Jachimovičiaus sudarytame, per miesto gaisrą sudegusių pastatų sąraše, randamas pastatas, skirtas knygoms hebrajų kalba. Nėra duomenų, ar knygos buvo viešai prieinamos, tačiau žinoma, kad tokių pastatų buvo ir daugiau. Europoje plintančios Apšvietos (Haskala) idėjos neaplenkė ir Vilniaus žydų kultūrinio elito gyvenimo – išsilavinę ir mokslu užsiimantys miestiečiai savo namuose kaupė vertingas asmenines bibliotekas, kurios dažniausiai buvo privačios ir prieinamos tik nedaugeliui.
Žydų viešosios bibliotekos Vilniuje istorinė tradicija siekia XIX a. pabaigą, kai žydų tautybės bibliofilas ir mecenatas Matas Strašūnas (1817–1885) testamentu padovanojo savo asmeninę biblioteką pirmajai žydų bendruomenės viešajai bibliotekai įkurti. 1892 m. pradėjusios veikti viešosios bibliotekos knygų kolekciją sudarė apie 7 tūkst. leidinių hebrajų ir kitomis kalbomis. Kolekcija buvo nuolat pildoma kitų žydų mokslininkų, knygų gerbėjų dovanotomis knygomis ir asmeninėmis bibliotekomis. 1901 m. Mato Strašūno vardą gavusi viešoji biblioteka buvo perkelta į naują dviejų aukštų pastatą šalia Didžiosios Vilniaus sinagogos ir tapo ne tik viena didžiausių žydiškojo Vilniaus įžymybių, bet ir svarbiu Vilniaus kultūros centru. Biblioteka skleidė tolerancijos dvasią ir buvo gausiai lankoma tiek žydų bendruomenės, tiek ir miesto visuomenės narių. Biblioteka veikė tik iki Antrojo pasaulinio karo. Per karą buvo sunaikintas ne tik jos pastatas, bet ir didžioji jos knygų dalis. Dalis knygų nacių buvo išsiųstos į Vokietiją. Po karo dalis knygų grįžo į Lietuvą, kita dalis pateko į Niujorką.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras yra parengęs virtualią parodą „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“, skirtą M. Strašūno gyvenimui, jo asmeninei leidinių kolekcijai. Parodoje patraukliai ir išsamiai pristatomas šio įžymaus švietėjo palikimas.
Vilniaus žydų viešosios bibliotekos įkūrimas ir istorija
2010 m. privataus knygų kolekcininko Wymano Brento iniciatyva pradėta svarstyti galimybė jo dovanojamos kolekcijos, sudarytos iš daugiau kaip 5 tūkst. žydų kultūros, meno, istorijos, religijos ir kitos tematikos knygų, pagrindu atkurti žydų viešosios bibliotekos tradiciją Vilniuje.
Apsvarsčius visas sąlygas, suinteresuotųjų pusių nuomones ir įvertinus galimybes užtikrinti bibliotekos veiklos tęstinumą, paslaugų kokybę bei prieinamumą visuomenei, buvo priimtas sprendimas Vilniaus žydų viešąją biblioteką įsteigti kaip Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos struktūrinį padalinį. Vilniaus žydų bibliotekos įkūrimo projektas įtrauktas į Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo minėjimo 2011 m. planą. Bibliotekos veiklai buvo perduotos patalpos, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 24.
2011 m. spalio 5 d. W. Brentas pasirašė savo dokumentų kolekcijos dovanojimo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai aktą. Tų pačių metų gruodžio 16 d. biblioteka buvo iškilmingai atidaryta.
2022 m. sausio 1-ąją Vilniaus žydų viešoji biblioteka tapo atskiru Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padaliniu.
