Kokia sukauptų žinių, literatūros ir kitų kultūros ir meno išteklių vertė? Jau savaime ji sunkiai aprėpiama, bet dalijantis su kitais išauga dar labiau. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia registruotis į edukacines programas, suteikiančias žinių apie įvairių kultūros ir meno sričių gyvenimo spalvas ir užkulisius.
Kviečiame registruotis: susisiekite su mumis prie kiekvienos programos nurodytais atitinkamais kontaktais ir suderinsime abiem pusėms palankią susitikimų datą ir laiką. Programos rengiamos Nacionalinės bibliotekos erdvėse. Paslauga nemokama.
Moksleivių grupėms skirtas edukacijas rasite Vaikų ir jaunimo literatūros departamento svetainėje.
Kultūros paso programos edukacijos ›
Bibliotekos struktūrinių padalinių parengtų edukacinių programų sąrašas (atsisiųsti PDF ›)
Kviečiame dalyvauti edukacinėje ekskursijoje į Nacionalinės bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrių ir susipažinti, kaip restauruojamos knygos ir kiti dokumentai.
Lankytojams bus parodomos įvairių amžių, skirtingais stiliais rištos knygos, supažindinama, iš kokių medžiagų buvo ir yra gaminami knygų blokai ir viršeliai. Bus pasakojama, kokios priežastys lemia popieriaus irimą, kaip tvarkomos pelėsiniais grybais užkrėstos knygos; bus kalbama apie tai, kokios pažaidos gali atsirasti netinkamai laikant ir naudojant knygas ir kitokius rištus bei siūtus dokumentus. Bus aptariama, kaip reikia naudotis knygomis, kad jos nebūtų pažeidžiamos. Edukacijos metu taip pat bus mokoma, kaip namų sąlygomis būtų galima sutvirtinti paplyšusius lapus, sutaisyti truputį pairusius viršelius.
Ekskursijoje bus rodoma, kaip rankiniu būdu ar popieriaus liejimo mašinoje atkuriamos trūkstamos popieriaus lapų vietos.
Per mikroskopą bus galima pamatyti popieriui gaminti naudojamus augalų celiuliozės plaušus, taip pat apžiūrėti įvairių gyvūnų odų, naudojamų viršeliams aptraukti, pavyzdžius.
Edukaciniuose renginiuose bus demonstruojamas dekoratyvinis popierius, kurį tam tikrais būdais ir stiliais spalvina Restauravimo skyriaus specialistai. Edukacijų vedėjai papasakos apie popieriaus dekoravimo poreikius bei ypatumus.
Supažindinsime su restauravimo darbų specifika, parodysime, kokiais prietaisais, įrankiais ir techninėmis priemonėmis restauruojami dokumentai. Ekskursijos pabaigoje pakviesime apžiūrėti restauruotų dokumentų parodėlę, specialiai parengtą edukacijų lankytojams.
Dalyvių amžius – nuo 15 metų. Priimamos tik grupės nuo 5 iki 10 asmenų.
Šia programa siekiame:
Trukmė – vienas susitikimas – apie 1,5 val.
Turinys: praktinis restauravimo eigos pristatymas, iliustruotas vaizdine Nacionalinės bibliotekos fondų medžiaga.
Reikalingos priemonės: dalyviai gali atsinešti vaizdo kameras ar mobiliuosius įrenginius veiksmui fiksuoti.
Kontaktai: programą veda Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vadovas Algirdas Plioplys ir vyriausioji restauratorė Raimunda Vasiliauskienė. Kviečiame registruotis el. p.:
„Vėlesniosios Han dinastijos istorijoje“ rašoma, kad 105 m. e. m. Pietų Kinijos vietovėje Lei-Jange gyvenęs imperatoriaus Ho eunuchas Tsai Lun mediniais vėzdais išplaušino senus žvejų tinklus. Iš gautos žaliavos sėmimo būdu ant specialaus sieto jis pagamino pirmąjį istorijoje popieriaus lakštą. Taigi, 105 metai yra chrestomatinė popieriaus išradimo data. Dėl šio išradimo popierius tapo pagrindine informacijos laikmena, ant kurios rašomi rankraščiai, spausdinamos knygos, žemėlapiai, atspaudžiami grafikos kūriniai.
Su unikaliais popieriaus gaminimo procesais galima susipažinti ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje. Čia rengiamos edukacinės programos, kurių metu galima pamatyti, kaip gaminamas popierius: iš pradžių plaušinama spalvota popieriaus žaliava, o tuomet formuojami popieriaus lakštai ant specialių sietų rėmeliuose arba popieriaus liejimo mašinoje.
Edukacinės programos dalyvių amžius – nuo 14 metų (sudaromos atskiros moksleivių ir suaugusiųjų grupės).
Dalyvių skaičius – iki 8 asmenų
Šia programa siekiame:
Trukmė – vienas edukacinis susitikimas – 1,5 val.
Turinys – pasakojimas, įrangos ir medžiagų demonstravimas, praktinis užsiėmimas, diskusija.
Reikalingos priemonės ir įranga (pasirūpina organizatoriai) – popieriaus plaušai, klijai, elektrinis išplaušinimo plaktuvas, vonelės, popieriaus sėmimo rėmeliai su sietu, pagalbiniai lakštai, traukos stalas, popieriaus liejimo mašina DRM-1 ir kita popieriaus gaminimo įranga.
Dalyviai gali atsinešti vaizdo kameras ar mobiliuosius įrenginius veiksmui fiksuoti.
Kontaktai: programą veda Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus aukščiausiosios kategorijos restauratorė Aldona Nikienė. Kviečiame registruotis el. p.
Jūsų lauktume kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį 15 val.
Vizualinis mąstymas yra vizualinės komunikacijos pamatas. Vaizdinis mąstymas yra neanalitinis ir nealgoritminis mąstymo būdas, sujungiantis vaizduotės, mąstymo ir konstravimo įgūdžius. Vizualinis mąstymas yra dizaino ir vizualinių komunikacijų bei kultūrų komunikacijų ir strategijų pamatas.
Pasaulyje sukurta įvairių metodikų, kaip lavinti vizualines mąstymo strategijas (angl. visual thinking strategies). Vizualinio mąstymo strategijų autoriais laikomi kognityvinės psichologijos atstovai.
Vadovaudamasis naujausiais neurobiologijos, neuropsichologijos ir antropologijos duomenimis, raidos psichologas, Harvardo universiteto profesorius Howardas Gardneris sukūrė intelektų įvairovės teoriją (angl. multiple intelligences). Mokslininkas „vizualinį intelektą“ įvardija kaip vieną iš žmogaus intelekto sudedamųjų dalių.
Edukacinė programa „Vizualinio mąstymo pratybos“ sudaryta iš dviejų dalių. Teorinė dalis: vizualinė kalba ir raiška, objekto vizualizacija ir stilizacija, stilizacijos pavyzdžių aplinkoje nagrinėjimas. Pateikiami pavyzdžiai iš Nacionalinės bibliotekos dokumentų fondų. Susitikimo metu atliekama ir praktinė kūrybinė užduotis-projektas – „daikto, turinčio ypatingų savybių, kūrimas“.
Dalyvių amžius – nuo 16 metų.
Šia programa siekiame:
Apimtis ir trukmė – vienas susitikimas trunka apie 1,5 val.
Turinys:
Reikalingos priemonės ir įranga: visas priemones suteikia Nacionalinė biblioteka.
Kontaktai: mokymus veda Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus darbuotoja dr. Jolanta Kanapickaitė.
Kviečiame registruotis el. p.
Lietuvos jaunimas politiškai gana aktyvus, tačiau įvairūs tyrimai ir rinkimų statistika rodo, kad padėtis vis dar nėra gera. Viena iš jaunimo pasyvumo priežasčių yra ta, kad trūksta lengvai surandamos bei paprastai pateikiamos informacijos. Šią nišą bent iš dalies užpildys nauja edukacinė programa „Kaip veikia Lietuvos valstybė?“. Ji mokinius susipažins su visų trijų pagrindinių valdžios institucijų Seimo, Prezidento ir Vyriausybės funkcijomis, jaunimas sužinos, kaip šios institucijos formuojamos. Programoje pristatomi ir pagrindiniai teisinės sistemos bruožai, ypač daug dėmesio skiriama įstatymų leidybos procesui. Taip pat supažindinama su pagrindiniais šalies biudžeto pajamų šaltiniais ir išlaidų kryptimis.
Dėl COVID-19 pandemijos programa vykdoma virtuliai.
Galimi dalyvavimo būdai:
Esant poreikiui edukaciją organizuoti kitokiu būdu, prašome susisiekti el. paštu
Dalyvių amžius – 16–19 metų.
Dalyvių skaičius neribojamas.
Šia programa siekiame:
Trukmė – 40 minučių.
Turinys – paskaita ir diskusija.
Kontaktai: edukaciją pristato Valstybingumo centro vadovas politologas, rinkimų ir partinės sistemos tyrėjas Matas Baltrukevčius. Kviečiame registruotis el. paštu
Ar norėtumėte daugiau sužinoti apie pirmosios lietuviškos knygos autorių, kurio vardu pavadinta Lietuvos nacionalinė biblioteka? Kviečiame II–III gimnazijos klasių moksleivius į Martynui Mažvydui skirtą edukaciją „Jis parašė pirmąją lietuvišką knygą“.
Edukacijos tikslas – interaktyviai pristatyti pirmosios lietuviškos knygos reikšmę ir jos autoriaus Martyno Mažvydo indėlį į Lietuvos kultūros istoriją. Edukacijoje siekiama ne tik priminti, ką pagal bendrojo ugdymo programą apie Martyną Mažvydą ir pirmąją lietuvišką knygą žino mokiniai, bet ir pateikti retesnės informacijos, pasiūlyti taip pat ir netikėtų klausimų viktorinoje. Mokiniams siūloma dalyvauti smagiose intelektualinėse komandinėse varžybose: iš pradžių atsakyti į viktorinos klausimus apie Martyno Mažvydo veiklą, pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmas“ ir jos kontekstą, o paskui dalyvauti akrosticho kūrimo konkurse. Laimėtojų laukia saldūs prizai!
Edukaciją vykdo Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas.
Dalyvių amžius – II-III gimnazijos klasių moksleiviai.
Dalyvių skaičius – iki 30 dalyvių (1 klasė).
Trukmė – 1 val.
Edukacijos gali būti rengiamos darbo dienomis nuo 9 val. arba pagal susitarimą. Registracija ir papildoma informacija el. paštu: