Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido vieno žinomiausių ir skaitomiausių šiuolaikinių prancūzų filosofų André Comte-Sponville’io knygą „Mažasis traktatas apie didžiąsias dorybes“.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, bendradarbiaudamas su Valstybingumo centru, išleido deimantinės atvirosios prieigos elektroninio periodinio mokslo žurnalo „Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow“ penkto tomo specialųjį (27–28) numerį „Atminties institucijos ir valstybė: susiejant istoriją, suprantant dabartį ir kuriant ateitį“. Numerio sudarytojai ir moksliniai redaktoriai – dr. Dalia Cidzikaitė, dr. Ilona Strumickienė, dr. Darius Žiemelis.
Mieli lankytojai,
informuojame, kad spalio 16 d., nuo 9:00 val. iki 16:30 val., ant pagrindinių bibliotekos lauko laiptų vyks filmavimas, todėl laikinai bus ribojamas patekimas į pastatą ir išėjimas iš jo per centrinį įėjimą.
Pastaruosius dešimtmečius žmogaus teisės, užtikrinančios orų ir saugų gyvenimą, sparčiai žengė į priekį. Tačiau kiek žingsnių dar laukia, kol mūsų prigimtinės laisvės taps nenuginčijamu visuomenės pamatu? Nuo laisvės drąsiai žvelgti į veidrodį, o ne susigūžti nugirdus patyčias dėl išvaizdos, iki teisės gyventi taikiai, o ne drebėti iš siaubo aidint šūviams.
Lietuvos istorijos instituto mokslininkai artimiausiu metu pradės įgyvendinti minimalų invazinį Arkikatedros tyrimą, kurio metu bus tiriama ertmė, esanti Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus vakarinėje sienoje. Prie iki šiol netirtų vietų lokalizavimo prisidėjo ir Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) įgyvendinto 3D skaitmeninimo projekto duomenys. Sugretinę juos su istoriniais pastato planais, Lietuvos istorijos instituto mokslininkai išskyrė 13 vietų, galinčių papildyti žinias apie arkikatedros istoriją.
Ar pastebėjai, kad informacijos paieška dažnai būna itin komplikuota, nes sąrašas yra tiesiog per ilgas, ir niekada nežinai, nuo ko pradėti? Užuot rizikavę aklai pasitikėdami dirbtiniu intelektu, ieškokite patikimų žinių paprastai – junkitės prie duomenų bazės „JSTOR Collections“.
2026-ieji žymi dvi reikšmingas sukaktis: 130 metų nuo psichoanalizės, vienos įtakingiausių XX a. psichologijos krypčių, atsiradimo ir 170 metų nuo psichoanalizės termino autoriaus, austrų gydytojo Sigmundo Freudo gimimo. Tai puiki proga prisiminti žmogų, kurio idėjos sukėlė mokslinę revoliuciją ir iki šiol skatina diskusijas apie žmogaus prigimtį, pasąmonę ir vidinius išgyvenimus.
Jūra traukia ne tik akis – ji kviečia keliauti, svajoti, išbandyti save ir pasinerti į istorijas, kuriose niekada netrūksta paslapčių. Kartais ji rami ir žadanti nuotykius, kartais – negailestinga ir nenuspėjama, o kartais tampa žmogaus gyvenimo dalimi, nuo kurios neįmanoma pabėgti.
Spalio 19 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vėl kviečia užsukti ir išsirinkti nurašytų knygų, kurios ieško naujų šeimininkų.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kuriama nuotolinio mokymosi aplinka „Kompetencijų biblioteka“ per kelerius metus tapo plačiai naudojama kultūros sektoriaus darbuotojų profesinio tobulėjimo erdve. Joje kultūros darbuotojai iš visos Lietuvos aktualius e. mokymus gali rinktis ir mokytis jiems patogiu metu, pasirinktoje vietoje ir savo tempu. Šiandien „Kompetencijų bibliotekoje“ mokosi daugiau kaip 8 tūkst. kultūros sektoriaus darbuotojų, o besimokančiųjų vertinimai rodo, kad toks mokymosi būdas kultūros sektoriuje pasiteisina.
Palangos vasaros skaitykla atvėrė platesnę diskusiją: ar Lietuvos nekilnojamąjį paveldą pakanka tik išsaugoti?
Nekilnojamasis kultūros paveldas yra nesibaigiantis vertybių sąrašas, o šiems saugomiems objektams reikalingas nuolatinis virsmas. Keičiasi ne tik miestai ir pastatų funkcijos, bet ir mūsų supratimas apie tai, ką laikome vertinga ir ką norime išsaugoti. Todėl klausimas „ką saugome?“ neišvengiamai kelia kitą: kokį santykį su praeitimi norime kurti šiandien ir ar pakanka tik saugoti?
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Sofijos Andruchovyč romaną „Amadoka“. Tai vienas reikšmingiausių šiuolaikinės ukrainiečių literatūros kūrinių, nagrinėjantis individualios ir kolektyvinės atminties temas, kurio centre – žmogaus tapatybės paieškos, traumos, istorijos sluoksniai ir praeities poveikis dabarčiai.
Spalio 9–11 dienomis į sostinę šeštą kartą grįžta festivalis „Vilniaus mechanizmai“. Šių metų renginio naujiena – prie miesto mechanizmą sukančių įstaigų pirmą kartą jungiasi ir Vilniaus bibliotekos. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka džiaugiasi tapusi šio festivalio dalimi ir kviečia vilniečius bei miesto svečius užsukti į išskirtines ekskursijas.
Rudenėjant ir metant medžiams spalvingus lapus, kviečiame dalyvauti mokymų sesijose ir nuspalvinti savo kasdienybę naujomis žiniomis, kurios gali ypač praturtinti jūsų jau turimų žinių bagažą ir praskaidrinti rudens dienas.
Pasirodė naujas valstybinės bibliografijos leidinys:
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į bibliografinės retenybės ‒ Rembrandto piešinių lakštų iš Vaidoto Žuko kolekcijos ‒ parodą.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su dar 22 partneriais sukurta platforma „ekultūra“ nugalėjo kasmetinio konkurso „Skaitmeninis knygnešys 2026“ kategorijoje „Kultūra ir paveldas“. Šis konkursas – Jungtinių Tautų globojamų „World Summit Awards“ (WSA) apdovanojimų nacionalinės atrankos etapas.
Dirbtinis intelektas tampa vis įprastesniu darbo įrankiu. Kartu auga poreikis išmokti šias technologijas taikyti praktiškai – tai rodo didelis susidomėjimas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kompetencijų ugdymo ir kultūrinės edukacijos centro organizuojamais dirbtinio intelekto mokymais. Jie yra projekto „Sistemingas kultūros sektoriaus darbuotojų kompetencijų tobulinimas“ dalis.