Gerbiami lankytojai, 

informuojame, kad šiandien, liepos 29 d., nuo 20 val. numatomi laikini techniniai trikdžiai, dėl kurių: 

Paverskite savo močiutės, tėčio ar prosenelių užrašų knygelės receptą saugomu valstybės kultūros paveldu. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia visus šalies gyventojus prisidėti prie išskirtinės akcijos – iki spalio 31 d. pasidalyti savo šeimos rauginimo, konservavimo bei marinavimo paslaptimis, kurios nuguls į oficialius bibliotekos fondus ateities kartoms. 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla, švenčianti 60-metį, rugpjūčio mėnesį tęsia pajūrio kultūrinių renginių sezoną. Šviesius vasaros vakarus ir dienas užpildys išskirtinė programa: nuo iki šiol niekur nepublikuoto Vasario 16-osios Akto signataro Petro Klimo filosofinio paveldo pristatymo iki jautraus Romualdo Rakausko kūrybos minėjimo, nuo vienos dienos literatūros festivalio iki diplomato Jurgio Savickio šeimai skirtos atminimo lentos atidengimo, nuo humoro šou iki animacijos herojų kostiumais pasipuošusio trio koncerto.

Gyvas žodis. Siekiant geriau atliepti skirtingą skaitymo ir suvokimo patirtį turinčių skaitytojų poreikius, Lietuvoje populiarėja lengvai suprantama kalba parašyti tekstai. Su kokiais iššūkiais susiduria jų rengėjai ir leidėjai? Patirtimi dalijasi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji projektų vadovė Greta Bacevičiūtė ir knygų iliustruotoja Greta Alice.

Minėdama 35 metų nuo Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę sukaktį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje organizuoja renginių ciklą „Metai su Danija“, kurio dalis – vieno eksponato paroda „Žemėlapiuose atgimstanti Danija“. 

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Septintasis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris kviečia pasidomėti, kaip šiuolaikinėje lietuvių prozoje apibūdinami raudonos spalvos vainiklapiai, kokius tarpasmeninio santykio žymiklius renkasi studentai – lingvistikos bakalauro darbų autoriai, kurie šių metų konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ darbai labiausiai įsiminė vertinimo komisijai.

Rugpjūčio 7 d. Palangos vasaros skaitykla kviečia į vieną dieną truksiantį literatūros festivalį „Banguojančios istorijos“. Pasakojimų galima klausytis, juos skaityti, nupiešti, suvaidinti ir įdainuoti. Festivalyje lankytojų lauks kūrybinės dirbtuvės, menininkų pasirodymai, radijo teatro spektaklio perklausa ir susitikimai su žinomais literatūros kūrėjais.

Kultūros paveldo skaitmeninimas 3D formatu tampa viena svarbiausių Europos kultūros paveldo plėtros krypčių. Trimatės technologijos leidžia ne tik išsamiau pažinti kultūros vertybes, bet ir atveria naujas jų panaudojimo galimybes – moksliniuose tyrimuose, švietime, virtualiosios ir papildytosios realybės projektuose bei kūrybinėse industrijose. Todėl 3D kultūros paveldas šiandien laikomas viena iš bendros Europos kultūros paveldo duomenų erdvės prioritetinių sričių. Šią kryptį atspindi ir šiemet atnaujinta Europos kultūros paveldo duomenų erdvė (angl. Common European data space for cultural heritage)  svetainė (https://www.dataspace-culturalheritage.eu/en), kurioje pristatoma jos strategija, partnerystės, projektai ir įrankiai, padedantys kultūros institucijoms skaitmeninti, valdyti ir viešinti kultūros paveldą pagal bendrus Europos standartus.  

Dėmesio, mieli lankytojai, registracija į ekskursijas baigta, visos vietos užpildytos.

Pirmą kartą naktį atveriama Palangos vasaros skaitykla – vienintelis išlikęs medinio modernizmo paviljonas Lietuvos pajūryje, pritraukiantis daugiau nei 13 tūkst. lankytojų šiltuoju metų laiku. Jubiliejinio 60-ojo sezono proga ši perregimo stiklo ir „banguojančio“ medžio konstrukcijos skaitykla buvo nušviesta parodos instaliacijomis, todėl naktį modernizmo formos išryškėja taip, kaip jų dar nėra matę net nuolatiniai pajūrio gyventojai ar svečiai. 

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvoje vyksta kiek neįprastas reiškinys – tūkstančiai žmonių vieni kitiems rekomenduoja knygas. Vieni dalijasi savo atradimais socialiniuose tinkluose, kiti – draugų rate, treti pirmą kartą atsiverčia knygas, pasiūlytas artimųjų ar kolegų. 

Palangos vasaros skaitykloje jau šešis dešimtmečius pajūrio poilsis susitinka su knygomis, kūryba ir kultūra. Liepos 16–25 d. šeimos su 6–12 metų vaikais kviečiamos į kūrybinių edukacijų ciklą, kuriame susipins technologijos, rankdarbiai, komiksai, pasakos ir dar daugiau – viskas vienoje pajūrio kultūros savaitėje. Šios veiklos pratęsia nuosekliai skaityklos plėtojamą vaikų ir šeimų programą, kuria siekiama, kad vasaros poilsis prie jūros taptų ir proga laikui atrasti knygą, kūrybą bei kultūrą. 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido prancūzų filosofo ir inžinieriaus Jeano-Pierre’o Dupuy knygą „Trumpa cunamių metafizika“.

Palangos vasaros skaitykla, birželį pradėjusi 60-ąjį veiklos sezoną, vasarą tęsia įvairialype kultūros programa. Liepą viena išskirtiniausių Lietuvos pajūrio kultūros erdvių kvies į susitikimus su autoriais, edukacijas mažiesiems, skaitymus, naktines ekskursijas ir parodas. Greta renginių skaitykla išlieka vieta, kur susitinka literatūra, architektūra ir lėtas vasaros ritmas.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido garsaus XVI a. italų humanisto Girolamo Cardano autobiografiją „Jeronimo Kardano, milaniečio ir Bolonijos piliečio, knyga apie savo gyvenimą“.

Prasidėjusi vasara džiugina mus saulės spinduliais, ką tik nupjautos žolės kvapu, tirpstančių ledų skoniu ant lūpų. Regis, ji pažadina visus penkis pojūčius. O gal šešis?

Kiekvienas ilgaamžis dokumentas, rankraštis ar knyga turi savo istoriją: kas jį skaitė, kur jis buvo saugomas, kokių ženklų paliko savininkai. Žinodami tai, galime aiškiau suprasti savo kultūrinę praeitį ir jos vietą Europoje, lengviau atskirti faktus nuo mitų ir išlikti atsparesni dezinformacijai. Visuomenė šias istorijas sužino per kultūros organizacijų veiklas, o tarp jų – bibliotekų parodas, edukacijas ir publikacijas, kuriose specialistai sudėtingus duomenis paverčia lengvai suprantamu pasakojimu.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai: