2026 m. birželio 9–rugsėjo 12 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“. Parodoje – kūrėjų žvilgsnis į tremties ir kalėjimų žemę, bet ir autentiškos patirtys, maištas prieš sovietinę propagandą ir poetinėmis bei dokumentinėmis priemonėmis papasakoti tragistinės XX a. istorijos puslapiai. 

Naujos knygos kviečia leistis į įvairialypę kultūros, istorijos ir meno pažinimo kelionę – nuo sovietmečio Vilniaus intelektualinių užkulisių ir senųjų miesto fotografijų iki sakralinio paveldo restauravimo, muzikinių tradicijų bei žmogaus balso raiškos tyrinėjimų. Šiuose leidiniuose susitinka miesto atmintis, gyvoji kultūra, meninė kūryba ir istorinis pasakojimas, atveriantys galimybę iš naujo pažvelgti į Lietuvos kultūrinį identitetą.

„Springer“ duomenų bazė yra viena didžiausių pasaulyje mokslinių, techninių ir medicinos tyrimų internetinių saugyklų. Ji priklauso leidybos milžinei „Springer Nature“, kuria naudojasi milijonai tyrėjų, studentų ir akademinių institucijų visame pasaulyje.

„Kultūra: atsakomybės kaina“ – taip pavadinta gegužės 26 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre jau trečią kartą surengta metinė Lietuvos kultūros įstaigų vadovų konferencija. Ji subūrė kultūros lyderius, ekspertus, kūrėjus ir mokslininkus į bendrą diskusiją apie kultūros sektoriaus atsakomybę geopolitinių, technologinių ir visuomeninių iššūkių akivaizdoje. Renginyje daug dėmesio skirta kultūros vaidmeniui stiprinant visuomenės atsparumą, kritinį mąstymą ir sergstint demokratines vertybes.

Gyvas žodis. Su kokiais iššūkiais susiduria biblioteka, veikianti kultūros paveldo objekte? Pasakoja Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos, kuri įsikūrusi XVI a. pab. bastioninėje tvirtovėje, direktorė Vilmantė Vorienė ir Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, veikiančios Plungės dvaro sodybos XIX a. vid. laikrodinėje-oranžerijoje, direktoriaus pavaduotoja Uršulė Padagienė.

Muzikos mėgėjai visame pasaulyje 2026-aisiais švenčia vieno didžiausių visų laikų muzikos genijaus sukaktį. Wolfgango Amadeus Mozarto (1756–1791) kūryba jau beveik tris šimtmečius išlieka gyva ir puikiai atpažįstama: preciziškai organizuotomis simetriškomis frazėmis, formų skaidrumu, proporcijų harmonija, estetine pusiausvyra ir tobulu lengvumu. Mozartas ištobulino ir kanonizavo svarbiausias klasicizmo formas: simfoniją, sonatą, styginių kvartetą, fortepijoninį koncertą. Jo operos iki šiol yra tarp dažniausiai atliekamų operos teatruose visame pasaulyje.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetu, Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų institutu, taip pat Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, 2026 m. spalio 1–2 d. rengia tarptautinę mokslinę konferenciją. 

Išleistas naujausias recenzuojamo mokslo žurnalo „Parlamento studijos“ numeris, skirtas demokratijos raidos visuomenėje ir valstybėje klausimams. 

Kaip atrodo literatūros festivalis, kurį organizuoja patys mokiniai? Kokią knygą paaugliai rekomenduotų savo bendraamžiams ir kaip ją reklamuotų socialiniuose tinkluose? O svarbiausia – ką jauni žmonės iš tiesų nori kalbėti apie knygas?

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

„Metrika Nr. 5“ – menininkų Marissos Lee Benedict ir Davido Rueterio naujai sukurta videoinstaliacija, pristatoma 2026 m. gegužės 22–birželio 30 d. „Rupert“ meno, rezidencijų ir edukacijos centre Vilniuje, Mindaugo g. 15. Ši solo paroda – tai kūrėjų dueto režisuota serija dokumentuotų performansų, kuriuose bandoma apčiuopti mąstymo, istorijos ir atminties infrastruktūras. 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Pranės Dundulienės knygą „Senieji lietuvių šeimos papročiai“. Tai penktasis skaitytojų pamėgtos knygos leidimas.

Elektroninėje valstybinės bibliografijos rodyklėje skelbiami Lietuvoje išleistų knygų, albumų, portretų, atvirukų, natų, žemėlapių ir kitų neserialinių leidinių, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gautų 2024 m. privalomojo egzemplioriaus pagrindu, bibliografiniai įrašai. Leidinyje pateikiama interaktyvi pagalbinė antraščių rodyklė.

Švenčiant 35-erius metus nuo Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos nacionalinė biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje organizuoja renginių ciklą „Metai su Danija“, kurio dalis – vieno eksponato paroda „Danijos istorijos pasakojimai“, kviečianti pažvelgti į Danijos praeitį per istorinius tekstus ir vaizdus.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaityklos fondas pasipildė naujai gautais leidiniais teisės tema. Trumpai juos pristatome. 

Kada pastarąjį kartą skaitėte eilėraštį, kuris privertė pašiurpti? Kviečiame bent trumpam stabtelėti, skirti poezijai laiko ir galbūt tokį atrasti. Artėjant tarptautiniam literatūros festivaliui „Poezijos pavasaris“ Lietuvos nacionalinės bibliotekos Laisvalaikio skaitinių erdvėje (III aukšte) parengtoje poezijos leidinių lentynoje rasite knygas, liudijančias eiliuoto žodžio grožį ir įvairovę.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

2025 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras gavo unikalią dovaną – garsios Vilniaus Trachtenbergų šeimos ir jos palikuonių archyvą. 2026 m. gegužės 8 d. įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu Nacionalinės bibliotekos direktorė Aušrinė Žilinskienė ir Trachtenbergų šeimos atstovai Jeanas Levantalis bei Nathalie Hazan-Brunet oficialiai pasirašė archyvo perdavimo bibliotekai sutartį.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka reikšmingai papildė savo dokumentinio paveldo rinkinius. Įsigyti trys skirtingų laikotarpių ir kontekstų leidiniai atspindi Lietuvos kultūros, knygos meno ir istorinių ryšių su Europa bei pasauliu įvairovę: XVI a. Vilniuje išleista religinė knyga, XX a. išeivijos meno leidinys ir retas XVIII a. kelionių literatūros kūrinys. Leidiniai įsigyti gavus Lietuvos kultūros tarybos finansavimą ir iš savų lėšų.  

Gegužės 12 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Europos Tarybos generalinis sekretorius Alainas Berset. Čia vykusiame renginyje simboliškai inauguruotas Europos Tarybos (ET) informacijos punktas, skirtas Baltarusijos žmonėms. Šis žingsnis žymi svarbų Lietuvos įsipareigojimų, prisiimtų 2024 m. pirmininkaujant ET Ministrų Komitetui, įgyvendinimą. Informacijos punktas Nacionalinėje bibliotekoje pradės veikti šiais metais.