Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) pasirašė sutartį su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija (AVAKA). Ši sutartis leis į LNB kuriamą  platformą „E. kultūra“ integruoti ir AVAKA administruojamą audiovizualinių kūrinių repertuarą. Panašias sutartis sausio mėnesį LNB pasirašė ir su autorių teises administruojančiomis asociacijomis AGATA ir LATGA. 

Trečiajame 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeryje daug vietos skiriama senajai raštijai: pasakojama apie 1620 m. Vilniuje parengtą Biblijos paskaitų konspektą ir šiuolaikinius jo tyrimus, kalbamasi apie netradicinę senųjų leidinių parodą „dEfektai“. Dvi publikacijos skirtos Vilniaus universiteto profesoriams Juozui Balčikoniui ir Arnoldui Piročkinui. Trumpai apžvelgiami 2025-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. Numeris baigiamas konferencijos „Lituanistika mokykloje“ apžvalga.

Ar šiandien, kai visą dėmesį užgrobia ekranai ir greitas turinys, literatūra vis dar pajėgi sustabdyti savo skaitytoją? Nors knygų leidžiama kaip niekada daug, vis dažniau kyla klausimas – ar jos iš tiesų skaitomos ir kam jos reikalingos?

Mieli skaitytojai,

kovo 26–balandžio 22 dienomis dėl bibliotekos erdvėse vyksiančių remonto darbų bus apribota prieiga prie Laisvalaikio skaitinių erdvės III aukšte.

Iki šiol Lietuvos kultūros paveldas, šiuolaikinė kūryba ir institucijų sukaupti duomenys gyvavo išskaidyti – atskirose informacinėse sistemose, archyvuose, portaluose, kuriuos dažniausiai pasiekdavo tik ekspertai. Tačiau kultūrai sparčiai persikeliant į skaitmeninę erdvę akivaizdu, kad vien skaitmeninti nepakanka. Reikia bendros infrastruktūros, leidžiančios kultūrą ne tik išsaugoti, bet ir aktualiai, patraukliai bei saugiai pateikti visuomenei.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Gyvas žodis. Kovą – knygnešių mėnesį – apie tai, kaip knygos pasiekia tuos skaitytojus, kuriems sunku ar nėra galimybių ateiti į biblioteką, pasakoja Marijampolės Prano Kriaučiūno viešosios bibliotekos mobiliosios bibliotekos bibliotekininkė Vaida Grigutienė ir Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vadoklių bibliotekininkė Joana Burokienė.

Kada pastarąjį kartą lankėtės teatre? O ar bandėte į spektaklį eiti prieš tai perskaitę jį įkvėpusią knygą? Susipažinimas su literatūriniu kontekstu leidžia į scenos veiksmą pažvelgti kur kas giliau. Tai ne tik klausimas „patinka ar nepatinka“ – tai galimybė patyrinėti, kaip žodžiai virsta vaizdais, garsais ir emocijomis. 

Kiekvienų metų gegužės 9-ąją minima Europos diena – šventė, simbolizuojanti Europos taiką ir vienybę. Deja, bet pastaruosius keletą metų kalbėti apie taiką ir vienybę Europoje tampa vis sudėtingiau, kylant naujoms grėsmėms Europos Sąjungos ir jos šalių saugumui bei solidarumui. Vis dėlto šie iššūkiai Europos bendruomenei nėra tokie nauji. 

Skaitymas – viena svarbiausių kultūrinio ir socialinio gyvenimo prielaidų. Nuo gebėjimo skaityti, suprasti ir apmąstyti tekstus priklauso ne tik žmogaus mokymasis, bet ir prasminga jo būtis.

Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje parengta natų leidinių ekspozicija pristato Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vyriausiojo bibliografo dr. Dariaus Kučinsko ilgametę ir nuoseklią veiklą lietuviškos muzikos leidybos srityje. 

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia įvairių sričių kūrėjas (-us) teikti paraiškas Palangos vasaros skaityklos 2026 m. sezono parodai-projektui.

Istorija dažnai pasakojama per didžiuosius įvykius – karus, okupacijas, politinius sprendimus. Tačiau kartais ją diktuoja tylūs, asmeniniai pasirinkimai, priimti pačiais sudėtingiausiais laikais. Ir tai lemia ateities kartų likimus.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas pasipildė naujomis knygomis. Šie leidiniai kviečia geriau pažinti Lietuvos miestų ir miestelių praeitį, Vilniaus krašto istoriją šimtmečio skerspjūvyje, lietuvių gyvenimą ir palikimą už Atlanto, taip pat susipažinti su Kurpiečių ir Vilnijos regionų ambasadorėmis – Velykų verbomis. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka savo veiklos istoriją skaičiuoja nuo 1919 metų. Koks buvo pirmasis Nacionalinės bibliotekos pavadinimas? Kokiame mieste veikė biblioteka tarpukario laikotarpiu? Kelintais metais Nacionalinė biblioteka pradėjo veiklą dabartiniame pastate? Kokia yra seniausia Nacionalinėje bibliotekoje saugoma knyga lietuvių kalba? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinosite ekskursijos po Nacionalinę biblioteką metu.

Artėjant Pasaulinei meno dienai kviečiame pažinti pasaulio menininkų asmenybes iš arčiau Lietuvos nacionalinės bibliotekos parengtoje knygų ekspozicijoje „Menininkai romanų puslapiuose“. Atrinkome įdomiausius pasakojimus apie didžiųjų meno žmonių gyvenimus, talentų raidą, meilės ryšius, aitras, konkurenciją bei dažnai aplankančią kūrybinės vienatvės tylą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Duomenų bazė medici.tv kviečia patirti išskirtinę muzikinę kelionę iš namų arba po žvaigždėmis, nakties tyloje arba bet kurioje kitoje vietoje, kur labiausiai norisi ramybės.

2026 m. kovo 12 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje gausiai susirinkusiai publikai apie danišką madą papasakojo žurnalistė ir LRT laidų vedėja Deimantė Bulbenkaitė. Ją kalbino Nacionalinės bibliotekos parodų kuratorė, kultūros edukacijos tyrėja ir menotyrininkė Daura Polonskytė.