Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido garsaus XVI a. italų humanisto Girolamo Cardano autobiografiją „Jeronimo Kardano, milaniečio ir Bolonijos piliečio, knyga apie savo gyvenimą“.

Prasidėjusi vasara džiugina mus saulės spinduliais, ką tik nupjautos žolės kvapu, tirpstančių ledų skoniu ant lūpų. Regis, ji pažadina visus penkis pojūčius. O gal šešis?

Kiekvienas ilgaamžis dokumentas, rankraštis ar knyga turi savo istoriją: kas jį skaitė, kur jis buvo saugomas, kokių ženklų paliko savininkai. Žinodami tai, galime aiškiau suprasti savo kultūrinę praeitį ir jos vietą Europoje, lengviau atskirti faktus nuo mitų ir išlikti atsparesni dezinformacijai. Visuomenė šias istorijas sužino per kultūros organizacijų veiklas, o tarp jų – bibliotekų parodas, edukacijas ir publikacijas, kuriose specialistai sudėtingus duomenis paverčia lengvai suprantamu pasakojimu.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Gerbiami lankytojai,  

primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau. 

Pirmajame birželio 30 d. naujos kadencijos Lietuvos bibliotekų tarybos posėdyje pirmininke išrinkta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė. Tarybos pirmininkės pavaduotoja tapo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. Šis sprendimas žymi sektoriaus pasitikėjimą Nacionalinės bibliotekos lyderyste ir jos vaidmeniu formuojant nacionalinę bibliotekų politiką.

Emigracija – tai ne tik fizinė kelionė per valstybių sienas, bet ir vidinis virsmas, paliekantis pėdsaką žmogaus tapatybėje ir atmintyje. Šias istorijas kviečiame atrasti naujoje teminėje knygų lentynoje „Emigracijos patirtys šiuolaikinėje lietuvių literatūroje“. 

Gerbiami lankytojai, informuojame, kad nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dirbs vasaros laiku. 

90-ies metų sukaktį švenčiantis Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato projektą „90 Maironio balsų“ ir kviečia, išbandant naują žaidimą, keliauti po Lietuvą, domėtis lietuvių literatūra ir atrasti įdomias muziejines vertybes. Į projekto įgyvendinimą įsitraukė kelios dešimtys kultūros bei švietimo įstaigų, tarp jų ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta lenkų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo (Czesław Miłosz, 1911 06 30–2004 08 14) knygų ekspozicija.

Šeštajame 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeryje spausdinamas pokalbis su vaikų literatūros vertėju Kęstučiu Urba, apžvelgiami konkurso „Mano žodynas“ dalyvių darbai, rašoma apie 1665–1766 m. Didlaukių liuteronų bažnyčios metrikų knygoje užfiksuotus lietuviškus mirties priežasties įvardijimus, pristatoma knyga, kurioje skelbiami ir komentuojami Kazio Ulvydo radijo kalbos valandėlių tekstai.

Sparti skaitmeninių technologijų plėtra ir augantis dirbtinio intelekto vaidmuo keičia ne tik mūsų kasdienius įpročius, bet ir kibernetinio saugumo sampratą. Šiandien kibernetinis saugumas apima ne tik technines apsaugos priemones, bet ir visuomenės atsparumo dezinformacijai stiprinimą, kibernetinių rizikų valdymą, asmens duomenų apsaugą bei saugumui įtaką darančių socialinių ir profesinių praktikų analizę.

Trečiasis „Profesinio klausimo“ sezonas tapo dinamiška ir gyva mūsų šalies ir užsienio bibliotekų sektoriaus kronika, kurios rėmus geriausiai brėžia pačių pašnekovų mintys.

Gyvas žodis. Keičiantis informacijos paieškos būdams, bibliotekos reaguoja į visuomenės informacinę elgseną. Vis daugiau šalies akademinių bibliotekų imasi mokyti vartotojus, kaip naudotis dirbtinio intelekto įrankiais informaciniams poreikiams tenkinti. Apie tokius mokymus pasakoja Kauno technologijos universiteto bibliotekos direktorė Gintarė Tautkevičienė ir Vilniaus universiteto bibliotekos Studijų ir tyrimų palaikymo skyriaus informacinių kompetencijų ugdymo veiklų koordinatorė Lina Becerik.

Švenčiant 35-erius metus nuo Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos nacionalinė biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje organizuoja renginių ciklą „Metai su Danija“, kurio dalis – vieno eksponato paroda „Danijos senieji tikėjimai ir jų pėdsakai“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido rašytojo, diplomato Karolio Račkausko-Vairo (1882–1970) knygą „Iš atsiminimų, užrašų ir dienoraščių“. Knygos sudarytoja, redaktorė ir komentarų autorė Dalia Cidzikaitė.

Gerbiami lankytojai,  

primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau. 

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą ir 2026 metais minimas Lietuvos valstybei svarbių įvykių, asmenybių sukaktis ir kitas atmintinas datas, primena, kad 1941 m. naktį iš birželio 24 d. į 25 d. Rainių miškelyje netoli Telšių sovietų saugumo pareigūnai žiauriai nužudė 73 kalinius.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Gedimino Kasparavičiaus knygą „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis“. Tai pirmas išsamus tyrimas apie didžiausią XX a. stichinę nelaimę Lietuvoje.