Ketvirtųjų karo Ukrainoje metinių išvakarėse, vasario 23 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras ir VU TSPMI Studentų mokslinė draugija Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje suorganizavo renginį ,,Kaip veikia propaganda? Jaunieji tyrėjai apie Rusijos įtaką Ukrainai ir Vakarų visuomenėms“. Renginio metu jaunieji specialistai skaitė pranešimus ir diskutavo apie visuomenės santykį su informacine erdve. Pokalbį moderavo kibernetinio saugumo ir gynybos tyrėja Rugilė Katinaitė.

Gyvas žodis. Pristatydamos originalius sumanymus, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus gimtinės direktorė Rūta Vasiliauskienė ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkė Simona Gagilaitė pasakoja, kaip šiuolaikiškai galima minėti iškilių praeities asmenybių – Jono Basanavičiaus ir Motiejaus Valančiaus – gimimo sukaktis.

Vasario 25 d., artėjant 35-osioms Danijos Karalystės de facto Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo metinėms, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje surengta atvira diskusija apie Danijos ir Lietuvos santykius. Kartu su diskusija uždaryta paroda „Draugą laisvėje pažinsi. Danija ir Lietuva po 1990 m.“, kurioje eksponuoti šalių ryšį liudijantys dokumentai, fotografijos, liudijimai.

Vasario 26-ąją Vilniaus knygų mugėje paskelbti nacionalinės akcijos „Metų knygos rinkimai 2025“ nominantai. Dabar svarbiausia užduotis atiteko skaitytojams, kurie kviečiami skaityti ir rinkti jiems labiausiai patikusius kūrinius iš komisijos pasiūlytų penketukų vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožinių knygų kategorijose.

Šiemet minimos žymaus fotografo, Vilniaus metraštininko Jano Bulhako (1876–1950), 150-osios gimimo metinės. Vienas ryškiausių XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotomenininkų, fotografijos teoretikas ir pedagogas savo kūryba formavo miesto vizualinę tapatybę. Fotografuoti pradėjo 1905 m., o 1912 m., po studijų Dresdene ir Miunchene, apsigyveno Vilniuje, su kuriuo susiejo brandžiausią gyvenimo ir kūrybos laikotarpį. 

Vasario 16–kovo 11 dienomis Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos – puiki proga pradėti ar tęsti lietuvių kalbos mokymąsi. 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido prof. dr. Jolantos Zabarskaitės knygą „Kalbos klubas. Pokalbiai apie kalbą XXI amžiuje“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido vieno žymiausių šiuolaikinių knygos istorijos tyrinėtojų, britų mokslininko prof. Jameso Raveno knygą „Kas yra knygos istorija?“ (versta iš James Raven, „What is the history of the book?“ „Polity Press“, 2018). Knygą iš anglų kalbos vertė dr. Armandas Rumšas, redaktorė Rasa Lajienė, dailininkas Saulius Bajorinas.

Lietuvos kultūros programa Italijoje 2025–2026 m. įgauna pagreitį. Vasario 23–25 dienomis Lietuvoje vieši žurnalistų delegacija iš įtakingų Italijos kultūros ir meno leidinių. Pažintis su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, kuri atlieka reikšmingą vaidmenį puoselėjant abiejų šalių kultūrinį dialogą, buvo viena šio žurnalistų vizito sudedamųjų dalių.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Lietuvių kalbos dienų metu Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje kviečia pasiklausyti 1967 ir 1971 m. JAV lietuvių išleistų lietuvių kalbos mokymosi plokštelių.

Minint vieno ryškiausių XX amžiaus Lietuvos rezistencijos simbolių šimtąsias gimimo metines, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerijos teikimu, 2026-uosius paskelbė Balio Gajausko metais. 

Minint ketvirtąsias Rusijos karo prieš Ukrainą metines, kviečiame stabtelėti ir atsiversti knygas, kurios padeda suprasti šį laiką giliau nei naujienų antraštės. Karas – tai ne tik datos, fronto linijos ar politiniai sprendimai. Tai žmonių istorijos, pasirinkimai, netektys, pasipriešinimas ir kasdienybė, kuri tęsiasi net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. 

Šeimas su mažaisiais skaitytojais kviesime užsukti ir į ankstyvojo skaitymo skatinimo projekto „Knygų starto“ erdvę Jaunųjų skaitytojų salėje (4 salė), kur visą mugės laiką veiks jaukus skaitymo kampelis ir vyks įvairios ankstyvojo skaitymo edukacijos. Čia galėsite kartu su vaikais vartyti specialistų atrinktas, skirtingo amžiaus smalsuoliams tinkamas knygeles, jas aptarti, nustebti ir leistis į mažus literatūrinius nuotykius. 

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Vasario 26–kovo 1 dienomis vyksiančioje 26-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia skaitytojus į talentingų autorių geriausių knygų pristatymo renginius, susitikimus su vertingų leidinių kūrėjais.

Kaip šiuolaikiniame ekranų pasaulyje užauginti knygas mėgstantį vaiką? Šis klausimas rūpi ne tik tėvams ir mokytojams, bet ir kultūros bendruomenei. „Metų knygos rinkimų 2025“ Vaikų ir paauglių knygų kategorijos komisija pabrėžia: meilė knygoms gimsta ne per prievartą, o per bendrą patirtį, estetiką, atpažinimą ir galimybę rinktis.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Elektroninėje bibliografijos rodyklėje skelbiami Lietuvoje išleistų ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gautų disertacijų ir jų santraukų bibliografiniai įrašai. Įrašai grupuojami pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius Mokslo ir Meno krypčių klasifikatorius, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-93 „Dėl Mokslo krypčių ir Meno krypčių klasifikatorių patvirtinimo“. Išsamūs disertacijų ir jų santraukų įrašai pateikiami portale ibiblioteka.lt. Leidinyje pateikiama interaktyvi pagalbinė asmenvardžių rodyklė.

Mieli lankytojai, informuojame, kad vasario 13–15 d. nebus galimybės naudotis šoniniais įėjimais į biblioteką (iš Gynėjų g. pusės, skirtu neįgaliesiems, bei iš Lietuvos Respublikos Seimo pusės, einant per Vaikų ir jaunimo literatūros centro duris).

Artėjanti 26-oji Vilniaus knygų mugė šiemet kviečia dialogo tema „Žodis ieško savo žmogaus“. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka į šį kvietimą atsako savo programos gyliu: čia žodis ne tik ieško žmogaus, bet ir kviečia semtis žinių, diskutuoti.