Respublikos Prezidentė: bibliotekos yra ne tik kultūros židiniai, bet ir bendruomenių namai

„Mūsų bibliotekos yra ne tik kultūros židiniai, bet ir bendruomenių namai, susitikimų, pagalbos ir atramos vieta. Kad ir kokiu sparčiu tempu gyventume, kad ir kokia virtuali erdvė atsivertų, knyga mūsų gyvenime visada išliks svarbi“, – taip šiandien į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkusius bibliotekų atstovus iš visos šalies kreipėsi Respublikos Prezidentė, Bibliotekų metų globėja Dalia Grybauskaitė. Ji padėkojo bibliotekininkams už tai, kad jie myli ir knygas, ir kiekvieną pas juos ateinantį žmogų. O patiems aktyviausiems bibliotekininkams valstybės vadovė įteikė vardines padėkas.

Baigiamosios Bibliotekų metų konferencijos „Bibliotekos socialiniams pokyčiams: skaitau–mokausi–kuriu“ dalyvius taip pat pasveikino Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis pabrėžė, kad kultūra bus vienas iš svarbiausių prioritetų naujosios Vyriausybės programoje, taip pat ir Seimo darbe.

Lietuvos nacionalinei bibliotekai, kaip teigė generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Bibliotekų metai – iš tiesų išskirtiniai: atnaujinta Nacionalinė biblioteka rugsėjo mėnesį atvėrė duris po aštuonerių metų rekonstrukcijos. Per tris pastaruosius veiklos mėnesius joje apsilankė beveik 60 tūkstančių lankytojų, registravosi beveik 3 tūkstančiai naujų vartotojų, suorganizuota apie 100 renginių.

Alina Jaskūnienė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė, pasidžiaugė gausybe renginių, skirtų Bibliotekų metams paminėti. Vieni svarbiausiųjų: Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, literatūriniai skaitymai „Vasara su knyga“, taip pat populiarieji literatūros protmūšiai ir kt. Kartu ji atkreipė dėmesį į bene skaudžiausią bendruomenei problemą – nepakankamą finansavimą naujoms knygoms įsigyti. Lietuvoje valstybė vienam gyventojui naujoms knygoms įsigyti skiria mažiau nei eurą.

Apie Latvijos nacionalinę biblioteką ir paslaugas įvairioms vartotojų grupėms kolegoms pasakojo Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius Andris Vilkas.

Antroje konferencijos dalyje „Atviros bibliotekos – durys į ateitį“ diskutuota, kaip bibliotekos, sąveikaudamos su įvairiais socialiniais partneriais – akademine bendruomene, verslo ir kūrybos sektorių atstovais, galėtų kurti vertę visuomenei ir valstybei. Skaitydamas pranešimą apie kontempliatyvųjį gyvenimą, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas prof. Gintautas Mažeikis akcentavo skirtumus tarp atvirumo ir viešumo kaip savasties manifestacijos, tarp horizontalios veiklos ir vertikalės viešajame gyvenime. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius dr. Rolandas Kačinskas kvietė ieškoti naujų galimybių, kaip viešosios bibliotekos galėtų tapti vietos bendruomenių ir diskusijų aktualiomis temomis (kaip antai, europietiškos vertybės, transatlantinė vienybė ir Lietuvos vieta pasaulyje) centrais, kaip jos galėtų padėti naviguoti gausiuose informacijos šaltiniuose. Apie kūrybingumą ir jo vietą ateities bibliotekose bei šių dienų bendruomenėse pranešimą skaitė Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkas Žilvinas Jančoras. „Talent Garden Kaunas“ vadovas Artūras Bulota kvietė pasvarstyti, ar bibliotekos gali tapti vieta, savo bendradarbystės erdvėse suburiančia įvairius talentus.

Lietuvoje šiuo metu veikia 2,5 tūkstančio bibliotekų, jose dirba beveik 6 tūkstančiai profesionalių darbuotojų. Daugiau nei milijonas (1 mln. 249 tūkst.) registruotų skaitytojų, arba kas antras šalies gyventojas, bibliotekose 2015 m. apsilankė 23 milijonus kartų. Šalies bibliotekose sukaupta daugiau nei 107 milijonai knygų ir kitų informacijos išteklių.

Taip pat žiūrėkite: 15min, LRT panorama, LRP.lt