2025 m. gruodžio 4 d.
Kviečiame susipažinti su austrų rašytojo ir vieno savičiausių XX a. vokiečių kalba kūrusių poetų, Rainerio Marijos Rilkės (1875 12 04–1926 12 29), knygų ekspozicija, parengta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje.
Klajūnas genijus: gyvenimo ir studijų kelionės
R. M. Rilkė gimė ir augo Prahoje (tuometėje Austrijos–Vengrijos imperijoje). Jo gyvenimas nuo pat vaikystės buvo kupinas netikėtumų.
Kūrybos metai ir lemiamos pažintys
Vedybos ir Vorpsvedė
1900–1902 m. Rilkė gyveno menininkų kolonijoje Vorpsvedėje (netoli Brėmeno), kur vedė skulptorę Klarą Vesthof. Ten gimė jų dukra Ruth. Tačiau poetas greitai suprato, kad vedybinis gyvenimas nesuderinamas su jam reikalinga poeto laisve ir likimu.
Paryžius ir Ogiustas Rodinas
Pirmojo XX a. dešimtmečio svarbiausia vieta Rilkei tapo Paryžius. Čia įvyko jo lemtingas susitikimas su garsiuoju skulptoriumi Ogiustu Rodinu.
Svarbiausi šio laikotarpio kūriniai
Intensyvios kelionės (Italija, Švedija, Vokietija, Ispanija, Egiptas) ir Paryžiaus patirtys padiktavo šiuos esminius veikalus:
Viršūnės ir paskutiniai metai Šveicarijoje
Pirmojo pasaulinio karo metu poetas tarnavo Vienos karo archyve, vėliau gyveno Miunchene. 1919 m. jis išvyko į Šveicariją, o nuo 1921 m. gyveno atokioje Muzot pilyje.
Kūrybinis antplūdis
1922 m. Rilkė išgyveno ypatingą kūrybinių jėgų antplūdį ir sukūrė du didingus poetinius ciklus, kurie žymi jo kūrybos viršūnę:
Atsisveikinimas
Paskutiniais gyvenimo metais Rilkė sulaukė didžiulio populiarumo. Tai liudija milžiniškas laiškų srautas, kuriame gausu ir eseistinių svarstymų. Iš jų ypač išsiskiria „Laiškai jaunam poetui“ („Briefe an einen jungen Dichter“, 1929; lietuvių k. 1992).
R. M. Rilkė mirė 1926 m. gruodžio 29 d. Palaidotas Rarone, prie senos akmeninės bažnyčios Rodano slėnyje.
Rilkė ir Lietuva: įtaka mūsų kultūrai
R. M. Rilkė Lietuvą pasiekė jau XX a. 3-iajame dešimtmetyje ir iki pat šių dienų išlieka vienu labiausiai lietuvių literatūrą ir filosofinę mintį veikusiu Europos autorių!
Jo kūrybos atgarsių rasite ryškiausių Lietuvos autorių – Henriko Radausko, Alfonso Nykos-Niliūno, Antano Maceinos, Marcelijaus Martinaičio, Juditos Vaičiūnaitės, Sigito Gedos ir daugelio kitų – tekstuose.
Svarbus leidinys
1996 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido didžiąją austrų poeto eilėraščių rinktinę „Poezija“, kurią sudarė Sigitas Geda. Šalia originalių vokiškų tekstų pateikiami vertimai, kurių autoriai: Vytautas P. Bložė, Antanas Danielius, Janina Degutytė, Antanas Gailius, Sigitas Geda, Jonas Juškaitis, Henrikas Nagys.
Kviečiame apsilankyti ekspozicijoje ir susipažinti su R. M. Rilkei skirta knygų ekspozicija.
Literatūros, esančios kituose Nacionalinės bibliotekos fonduose, sąrašą rasite čia.
Dėl teminės leidinių paieškos visada galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.