2025 m. gruodžio 12 d.

„Advento ir Kalėdų laukimas lietuvių tautosakoje“ – ekspozicija Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje

Artėjant jaukiausioms metų šventėms, Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius siūlo stabtelėti ir įsigilinti į magiškąjį advento ir Kalėdų laikotarpį. Kviečiame profesinę bendruomenę, tyrėjus ir visus, besidominčius kultūros istorija, į naują ekspoziciją, skirtą advento ir Kalėdų laikotarpio lietuvių liaudies tautosakai ir dainoms, menančioms šį ypatingą laukimo metą.

Ši paroda atskleidžia, kaip advento laikotarpis lietuvių tradicinėje kultūroje įgavo sinkretišką pavidalą, persipinant ikikrikščioniškiems Saulės sugrįžimo laukimo motyvams su krikščioniškąja tradicija.

Adventas: mistika, papročiai ir senoji išmintis

Advento laikotarpis Lietuvoje – tai ne tik krikščioniškos tradicijos. Tai senųjų, ikikrikščioniškų papročių ir katalikybės susipynimo metas.

• Laukimo pradžia: lotyniškas pavadinimas „adventus“ reiškia „atėjimas, pradžia“, siejamas su Jėzaus gimimu. Vis dėlto, iki krikščionybės tai buvo Saulės sugrįžimo laukimas, kurio kulminacija – žiemos saulėgrįža, vėliau sutapatinta su Kalėdomis.
• Archajiški simboliai: šis senovinis tikėjimas, būdingas indoeuropietiškoms kultūroms (graikams, germanams, baltams), išlaikė daug archajiškų bruožų.
• Burtai ir spėjimai: tradiciškai adventas prasideda Šv. Andriejaus diena. Tai – būrimų ir ateities spėjimų metas, ypač susijęs su sutuoktuvėmis, meile ir sėkmingu derliumi. Bene populiariausias paprotys – pasimerkti vyšnios šakelę: jei ji pražys iki Kūčių, išsipildys sugalvotas noras!
• Paslapties šydas: dėl trumpėjančių dienų ir ilgėjančių naktų adventas buvo kupinas mistikos, paslaptingumo ir net baimės. Žmonės tikėjo, kad tuo metu vaikšto įvairios dvasios. Todėl buvo vengiama dirbti tam tikrus darbus (nekirsdavo medžių, vengdavo dirbti vėlai vakare), kad neužsitrauktų nelaimės.
• Tautosakos būtybės: tautosakoje dažnai minimos chtoniškosios būtybės (vaiduokliai, raganos) ir mitologiniai gyvūnai (kiškis, lapė, vilkas), kurie advento dainose siejami su anapusiniu pasauliu.

Ar žinojote?

Advento vainiko su keturiomis žvakėmis, kurios uždegamos kiekvieną savaitę, tradicija atkeliavo iš Mažosios Lietuvos.

Dainos: „Leliumai“ ir pasaulio sutvėrimo mįslės

Daugiausia advento ir Kalėdų dainų, žaidimų ir papročių išliko Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje.

Advento ir Kalėdų dainos – tai tikras lobynas, kupinas senų indoeuropietiškų motyvų.

• Elnias Devyniaragis: simbolis, atnešantis ant ragų saulę.
• Rožė: pražystanti Kalėdų rytą.
• Pasaulio sukūrimo ir poros ieškojimo tematika.
• Išskirtiniai refrenai: tai ryškiausias advento dainų bruožas! Dažnai pasikartojantys priedainiai – leliumai, leliumoj, aleliuma loda, da ladum, kalėda, lėliu kalėda ir kt.

Tyrėjų hipotezė: manoma, kad dainų šaknis „lel“ gali būti siejama su meilę ir santuoką globojančiomis deivėmis Leda / Lada ir jos dukra Lela.

Ką rasite ekspozicijoje?

Kviečiame į paslaptingą kelionę per šio laikotarpio tradicijas! Ekspozicijoje rasite:

• vinilinius garso įrašus: kalendorinių dainų skambesys.
• Natų leidinius: norintiems išmokti.
• Literatūrą: apie šio laikotarpio papročius, tikėjimus ir tradicijas.

Ateikite ir pamatysite: Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla (V a., 510 kab.). I–V 8–21; VI–VII 10–18.

Malonių įspūdžių ir šviesaus laukimo!