2026 m. balandžio 9 d.

Ar dar mokame skaityti pasaulį? Negrožinė literatūra greito turinio amžiuje

Šiandien visuomenė gyvena paradokso laikais: dar niekada žmonės tiek daug nerašė, tačiau skaitymui skiriamas laikas, regis, nuolat menksta. Greito turinio srautai – nuo socialinių tinklų įrašų iki pavienių naujienų antraščių – keičia mūsų santykį su tekstu, o kartu ir su pačiu pasaulio suvokimu. Ar tokioje chaotiškoje aplinkoje dar gebame įsigilinti, analizuoti, kelti klausimus? Įžvalgomis apie tai dalinasi „Metų knygos rinkimų 2025“ negrožinės literatūros komisijos nariai, kurių kasdienybėje gausu tekstų, nuomonių ir vis sudėtingesnių jų vertinimo kriterijų.

Naujieji negrožinės literatūros laikai

Negrožinė literatūra šiandien išgyvena naują intensyvų laikotarpį. Jos leidžiama daugiau nei bet kada anksčiau – nuo biografijų, saviugdos ar psichologijos knygų iki publicistikos bei asmeninių liudijimų. Vis dėlto ši gausa neišvengiamai kelia klausimų dėl kokybės ir tikrosios vertės: tarp daugybės leidinių atsiranda reali rizika nepastebėti vertingiausių, autentiškiausių balsų.

„Metų knygos rinkimų 2025“ komisijos narių teigimu, būtent negrožinė literatūra dažnai gimsta iš asmeninio poreikio kalbėti, liudyti ir įprasminti patirtį. Tačiau kalbant apie vertingas knygas svarbus tampa ne tik rašymas, bet ir skaitymas. Gera negrožinė knyga reikalauja laiko, susikaupimo ir gebėjimo abejoti – ji nepateikia greitų atsakymų, priešingai – plečia kontekstą ir skatina permąstyti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo savaime suprantama.

„Dviejų minučių argumentų“ kultūroje, kur sudėtingi reiškiniai dažnai sutraukiami iki kelių sakinių ar skambių antraščių, negrožinė literatūra tampa svarbia atsvara. Ji primena, kad pasaulis nėra paprastas, kad istorijos turi sluoksnius, o tiesa – kontekstą.

„Negrožinė literatūra šiandien tampa savotiška atsvara trumpiems vaizdo įrašams, kuriuose per minutę ar dvi bandoma paaiškinti viską – nuo politikos ir istorinių įvykių iki mokslo temų. Kartais ir pati jų pasižiūriu – atrodo, viskas aišku, greitai suprantama. Tačiau vos tik paimi į rankas negrožinę knygą ir įsigilini į konkrečią temą, tampa akivaizdu, kad jos neįmanoma sutalpinti į kelias minutes – ji kupina niuansų ir gilesnių sluoksnių. Tuomet net ir grįžęs prie tų trumpų vaizdo įrašų jau matai, kad tai tik paviršutiniškas žvilgsnis. Supranti, kiek daug dar slypi po tuo paviršiumi. Labai tikiuosi, kad negrožinė literatūra išliks ir toliau kvies mus mąstyti giliau“, – pasakoja rašytoja ir meno kritikė Aistė Paulina Virbickaitė.

Ne mažiau svarbus ir kritinio mąstymo aspektas. Skaitydamas žmogus ne tik įgyja žinių, bet ir mokosi vertinti, lyginti, kelti klausimus. Vis dėlto tai nėra automatinis procesas – jis vyksta tik tada, kai skaitymas tampa sąmoningu pasirinkimu, o ne atsitiktiniu informacijos vartojimu. „Skaitymas yra nelengvas darbas – jis reikalauja gebėjimo atsiriboti, įjungti protą ir vaizduotę. Ir būtent to šiandien daugelis žmonių vengia – jiems tai tampa per sunku. Man gera negrožinė knyga yra ta, kurioje dera šiek tiek humoro, lyrikos, o ne vien patosas ar savęs išaukštinimas. Svarbus ir tam tikras paradoksas. Kai visa tai susijungia su tiesa – tuo esminiu dalyku, į kurį pretenduoja mokslas ar biografiniai tyrimai, – tuomet atsiranda iš tiesų vertinga knyga“, – tikina literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė dr. prof. Reda Pabarčienė.

Kita problema, išryškėjanti šiandienos negrožinėje literatūroje, – autentiškumo stoka. Ypač biografiniuose tekstuose dažnai dominuoja idealizuoti pasakojimai, kuriuose trūksta prieštaravimų, kritiško žvilgsnio. Tokios knygos, pasak komisijos narių, labiau tampa „paminklais“, o ne gyvais pasakojimais – būtent atvirumas, tikrumas ir kiti egzistenciniai paradoksai kuria vertę, leidžiančią skaitytojui atpažinti save.

Ragina atsisakyti siauro literatūros vertinimo

Negrožinės literatūros komisija pabrėžia, kad knygos poveikis retai kada yra iš karto pamatuojamas. Ji gali likti nepastebėta šiandien, bet būti atrasta po metų ar net dešimtmečio. Knyga nebūtinai keičia visuomenę akimirksniu – dažniau ji tyliai, bet nuosekliai veikia atskirus žmones. Šia prasme knyga primena akmenį, mestą į vandenį: bangos sklinda plačiai, tačiau jų krypties ir poveikio neįmanoma tiksliai numatyti.

Todėl kalbėdama apie negrožinės literatūros svarbą komisija ragina atsisakyti siauro vertinimo – vien pardavimo skaičių ar ryškių reklaminių kampanijų. Kur kas svarbiau klausti, kokį santykį knyga kuria su skaitytoju: ar ji padeda geriau suprasti save ir pasaulį, ar skatina mąstyti, kelti klausimus, o ne tik vartoti informaciją?

Būtent tokį ilgalaikio, asmeniško poveikio aspektą išryškina ir poetas, vertėjas Antanas Gailius: „Esu kadaise pamąstęs, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį turbūt atsirastų kokios 15–20 knygų, kurias pasidėčiau į savo lentyną kaip iš tiesų man svarbias ir paveikusias.“

Šis A. Gailiaus pastebėjimas tik patvirtina, kad tikroji literatūros vertė – ne jos kiekis, o gebėjimas palikti pėdsaką – išlikti skaitytojo patirtyje, formuoti jo mąstymą ir sugrįžti svarbia vidinio dialogo dalimi net ir po daugelio metų.

Pastabos aktualijų literatūrai

Šiuolaikiniai leidėjai vis dažniau reaguoja į aktualijas čia ir dabar. Vis dėlto literatūros lauko atstovai pabrėžia, kad skubėjimas retai tampa kokybės draugu – tikram kūriniui reikalingas laikas, leidžiantis patirčiai subręsti ir įgyti gilesnį pavidalą.

„Jei tema yra šios dienos aktualija ir knyga išleidžiama čia pat, tą pačią akimirką, vargu ar ji bus iš tiesų gera – tam tiesiog reikia laiko. Kai viskas dar vyksta dabar ir autorius skuba reaguoti, net ir labai geras rašytojas sunkiai sukurs įdomų kūrinį. Nes patirtis dar nėra „suvirškinta“, mintys – iki galo išgrynintos. Tam būtina distancija ir laikas, kad viskas galėtų natūraliai subręsti“, – svarsto Antanas Gailius.

Panašios pozicijos laikosi ir literatūrologė, mokslo leidinių redaktorė dr. prof. R. Pabarčienė, atkreipianti dėmesį į tokių kūrinių ilgaamžiškumą: „Ir jei knyga reaguoja tik į dabartį, ji gana greitai praranda savo vertę – praeina keleri metai, kultūra pasikeičia, ir tai, kas atrodė aktualu, nebetenka reikšmės.“

Tiesa, neretai leidėjai diktuoja kitokius prioritetus. „Kartais leidyklos bando pasinaudoti gera verslo proga ir nerti į įvairius sandorius, knygas, kurias lydi intensyvios reklaminės kampanijos. Tuomet ir mes, komisijos nariai, iš šalies girdime svarstymų – gal vis dėlto verta vieną ar kitą populiarią knygą įtraukti, nes ji jau sulaukė didelio įvertinimo ar dėmesio. Tačiau į tai žvelgiame kiek kitu kampu ir dažnai matome, kad tokie leidiniai iš tiesų neturi didesnės išliekamosios vertės. Nors kai kam akivaizdus jų komercinis potencialas, ypač kalbant apie populiarių, „ant bangos“ esančių asmenybių biografijas ar panašias istorijas, tokių knygų išties yra labai daug“, – pastebi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, komisijos pirmininkė doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė.

Šios „Metų knygos rinkimų 2025“ negrožinės literatūros komisijos narių įžvalgos dar kartą primena: nors aktualijų literatūra gali greitai patraukti dėmesį, greito turinio amžiuje ypač svarbu ne tik tai, ką skaitome, bet ir kaip renkamės – ar ieškome momentinio įspūdžio, ar gilesnio, ilgiau išliekančio santykio su tekstu.

Balsavimas – galimybė formuoti šiuolaikinės literatūros lauką

„Jeigu nebalsuoji, tai tada kiti nubalsuoja už tai, kas tau visai nepatinka“, – tikina A. P. Virbickaitė. Skaitytojai iki balandžio 23 d. internetu kviečiami balsuoti už labiausiai sužavėjusias knygas. Nugalėtojai bus paskelbti iškilmingoje ceremonijoje Valdovų rūmuose gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Šis balsavimas – ne tik simbolinė skaitytojų nuomonės išraiška, bet ir reali galimybė formuoti šiuolaikinės literatūros lauką, atkreipti dėmesį į svarbiausius kūrinius bei palaikyti gyvą skaitymo kultūrą.

Akcija Metų knygos rinkimai yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano dalis. Akciją Metų knygos rinkimai organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Akcijos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija.