2026 m. birželio 29 d.

Ekspozicija „Būti žmogumi reiškia ieškoti šviesos“, skirta Česlovo Milošo 115-osioms gimimo metinėms

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje parengta lenkų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo (Czesław Miłosz, 1911 06 30–2004 08 14) knygų ekspozicija.

Biografijos keliais: nuo Nevėžio pakrančių iki Vilniaus ir pasaulio

Č. Milošas gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose (Surviliškio valsčiuje, Kėdainių apskrityje), kelių ir tiltų statybos inžinieriaus Aleksandro Milošo ir Veronikos Kunataitės šeimoje. Gimtinėje prie Nevėžio praleisti vaikystės ir jaunystės metai atmintyje išliko visam gyvenimui. Iš čia 1920 m. Č. Milošas išvyko į Vilnių – į didįjį mokslo kelią.

1921–1929 m. jis mokėsi Vilniaus Žygimanto Augusto gimnazijoje, o 1929–1934 m. studijavo teisę Vilniaus Stepono Batoro universitete. Sėkmingai baigęs studijas, įgijęs teisės mokslų magistro laipsnį bei gavęs Tautos kultūros fondo stipendiją, toliau studijuoti išvyko į Paryžių.

Paryžiaus atmosfera ir kylanti Vokietijos nacionalsocialistų grėsmė privertė Č. Milošą grįžti į Lietuvą, jis įsidarbino Lenkijos radijo Vilniaus skyriuje. Vis dėlto už kairuoliškas pažiūras iš darbo buvo pašalintas ir 1937 m. išvažiavo į Varšuvą, kur dirbo Varšuvos radiofono Literatūros skyriuje.

1939 m., žlugus Lenkijos valstybei, pasitraukė į Rumuniją, trumpam buvo sugrįžęs į Lietuvą. 1940 m. iš SSRS okupuotos Lietuvos pasitraukė į Vokietijos okupuotą Varšuvą – joje praleido Antrojo pasaulinio karo metus.

Nuo 1945 m. gruodžio mėn. Č. Milošas pradėjo diplomatinį darbą Lenkijos konsulate Niujorke, 1947 m. buvo paskirtas kultūros atašė Vašingtone, o 1950 m. perkeltas į Paryžių, į Lenkijos ambasados pirmojo sekretoriaus postą. 1951 m. rašytojas nutraukė ryšius su komunistiniu režimu ir paprašė Prancūzijos vyriausybės politinio prieglobsčio. Vėliau beveik dešimt metų gyveno ir kūrė Paryžiuje.

1960 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, 1970 m. jam suteikta JAV pilietybė. 1980 m. autorius buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija. 1989 m. grįžo į Lenkiją, apsigyveno Krokuvoje.

Ryšys su Lietuva

1992 m. gegužės 26 d., pirmą kartą po 52 metų, Č. Milošas atvyko į Lietuvą ir aplankė gimtąsias vietas Šeteniuose. 1995 m. spalio 2 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriai kartu su kolegomis iš Krokuvos ir Varšuvos įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Česlovo Milošo gimtinės fondas“. 1997 m. rugsėjį rašytojui įteikti Šetenių dvaro nuosavybės dokumentai, kuriuos jis padovanojo šiam fondui. Šio fondo, VDU bendruomenės narių bei Kauno santariečių pastangomis šiandien poeto gimtinėje veikia jo atminimą saugantis kultūros židinys.

Mirė Č. Milošas 2004 m. rugpjūčio 14 d. Krokuvoje. Palaidotas Tėvų paulinų vienuolyno Šv. Stanislovo bažnyčios (ant Skalkos) žymių žmonių kriptoje.

Kūrybinis palikimas

Poezija Pirmieji Č. Milošo universitetiniai literatūriniai bandymai pasirodė 1930 m. Vilniaus universiteto periodiniame leidinyje „Alma Mater Vilnensis“. Vėliau išleisti reikšmingi eilėraščių rinkiniai:

• „Poema apie sustingusį laiką“ (Poemat o czasie zastygłym, 1933)
• „Trys žiemos“ (Trzy zimy, 1936)
• „Išsigelbėjimas“ (Ocalenie, 1945)
• „Miestas be vardo“ (Miasto bez imienia, 1969)
• „Kur saulė pateka ir kur nusileidžia“ (Gdzie wschodzi słońce i kędy zapada, 1974)
• „Neaprėpiama žemė“ (Nieobjęta ziemia, 1984)
• „Ant upės kranto“ (Na brzegu rzeki, 1994)
• „Kita erdvė“ (Druga przestrzeń, 2002)

Č. Milošo poezijoje ir bendrai kūryboje itin dažni Lietuvos ir Vilniaus motyvai, krašto gamta, socialiniai tipai bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tradicija.

Proza ir esė

• 1953 m. pasirodė esė knyga „Pavergtas protas“ (Zniewolony umysł, liet. 1995, 2011, 2022), skirta komunistinės ideologijos analizei ir jos poveikiui žmogaus dvasiai. Tais pačiais metais išėjo romanas „Valdžios užėmimas“ (Zdobycie władzy, liet. 2021).
• 1955 m. išleistas romanas „Isos slėnis“ (Dolina Issy, liet. 1991, 2001, 2011), gausus nostalgiškų vaikystės prisiminimų ir liudijantis nenutrūkstamus autoriaus saitus su gimtąja žeme.
• 1959 m. išleistas svarbus eseistikos tomas „Gimtoji Europa“ (Rodzinna Europa, liet. 2003, 2011), kuriame Rytų europiečio akimis apibūdinama daugiasluoksnė LDK teritorijos kultūra.
• Filosofinės ir autobiografinės krypties veikalai: „Ulro žemė“ (Ziemia Ulro, 1977, liet. 1996), „Pradedant nuo mano gatvių“ (Zaczynając od moich ulic, 1985, liet. 2022) bei dienoraštis „Medžiotojo metai“ (Rok myśliwego, 1990).
• „Tėvynės ieškojimas“ (Szukanie ojczyzny, 1992, liet. 1995, 2011) – istoriofilosofiniai apmąstymai apie LDK lemtį, kuriuos 2001 m. autorius papildė Vilniaus rotušėje pasakyta kalba „Atmintis ir istorija“.
• Žanrų sintezė: miniatiūrų rinkinys „Pakelės šunytis“ (Piesek przydrožny, 1997, liet. 2000), knygos „Abėcėlė“ (1997) ir „Kita abėcėlė“ (1998). Vertingų įžvalgų apie tarpukario Vidurio ir Rytų Europą pateikiama knygoje „Išvyka į Dvidešimtmetį“ (Wyprawa w dwudziestolecie, 2000, liet. 2003).

Č. Milošas taip pat paskelbė fundamentalią „Lenkų literatūros istoriją“ (1969, liet. 1996), vertė Bibliją, anglų poeziją, o į lenkų kalbą yra išvertęs Kazio Borutos bei Tomo Venclovos kūrybą.

Česlovas Milošas lietuviškai

Lietuvių kalba rašytojo kūryba spausdinama nuo 1939 metų, ją vertė gausus būrys vertėjų. Šie vertimai buvo publikuojami daugiausia periodikoje, almanachuose, įvairiuose leidiniuose. Išleisti poezijos rinkiniai „Epochos sąmoningumo poezija“ (1955, Buenos Airės), dvikalbis leidinys „Rinktiniai eilėraščiai“ (1997, 1999, 2011), rinkiniai „Tai“ (2002), „31 eilėraštis“ (2022) bei „Poetinis traktatas su mano komentarais“ (2021). 2010 m. išleistas Harvardo universitete skaitytų paskaitų ciklas „Poezijos liudijimas“.

Poeto šimtmečiui paminėti 2011 m. keturios Lietuvos leidyklos išleido prestižinę svarbiausių kūrinių seriją „Miłosz 100“.

Svarbūs intelektualiniai dialogai: Č. Milošo ir T. Venclovos laiškų bei esė knyga „Grįžimai Lietuvon“ (2014), bei trijų tomų Č. Milošo ir J. W. Giedroyco „Laiškai 1952–2000“ (išleisti 2010–2017 m.).

Ypatingą vietą užima dvitomis „Rusija. Transokeaniniai regėjimai“ (2023–2025). Tai po autoriaus mirties sudarytas tekstų rinkinys (rašyti 1936–2004 m.), veikiantis kaip savotiškas testamentinis perspėjimas ir „Pavergto proto“ tęsinys, analizuojantis „rusiškumo“ fenomeną bei Vidurio Europos egzistencinę būklę.

Su Č. Milošui skirta knygų ekspozicija kviečiame susipažinti Nacionalinės bibliotekos Humanitarinių mokslų skaitykloje (III a., 306 kab.).

Elektroninių paslaugų portalo iBiblioteka.lt Autoritetinių įrašų duomenų bazėje atraskite Č. Milošui skirtą literatūrą.

Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.