Žurnalo „Tarp knygų“ 2026 m. 7–8-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Siekiant geriau atliepti skirtingą skaitymo ir suvokimo patirtį turinčių skaitytojų poreikius, Lietuvoje populiarėja lengvai suprantama kalba parašyti tekstai. Su kokiais iššūkiais susiduria jų rengėjai ir leidėjai? Patirtimi dalijasi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji projektų vadovė Greta Bacevičiūtė ir knygų iliustruotoja Greta Alice.

Tema: atsakingas leidinių ženklinimas. Lietuvoje knygų lengvai suprantama kalba leidyboje susiformavo tam tikra tokių leidinių žymėjimo praktika. Kad vartotojai lengviau juos atpažintų, naudojamas tarptautinis „Inclusion Europe“ ženklas, tačiau ar jis visada pritaikomas tinkamai ir atsakingai? Beata Mongird atkreipia dėmesį, kad Europos intelekto negalią turinčių asmenų ir jų šeimų asociacijos „Inclusion Europe“ pasiūlytas logotipas yra saugomas autoriaus teisių ir gali būti naudojamas tik laikantis tam tikrų taisyklių. Autorė aiškina, kokias sąlygas ir reikalavimus reikia atitikti, pasakoja ir apie kitas leidinių žymėjimo galimybes.

Projektai. Augant skaitmeninimo apimtims ir visuomenės lūkesčiams, susijusiems su kultūros paveldo prieiga internete, keičiasi kūrinių sklaidos, naudojimo bei teisinio reguliavimo modeliai. Rita Pikūnaitė pristato Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kuriamą nacionalinę kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazę. Kokie šiuo atveju aktualūs Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai, tarp jų – autorių teisių administravimo naujovės, kad kultūros paveldo įstaigų fonduose saugomi, tačiau rinkoje nebeprieinami kūriniai taptų teisėtai prieinami visuomenei?

Šiandien aktualu: parama Ukrainai. Šių metų birželį šalies apskričių viešosios bibliotekos ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka į profesinio tobulėjimo užsiėmimus pakvietė 30 bibliotekininkų iš įvairių Ukrainos regionų. Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija pateikia informaciją, kokios veiklos sritys ir paslaugos labiausiai domino svečius iš Ukrainos. Lietuvos bibliotekose nuo 2025 m. įgyvendinamos stažuotės kolegoms ukrainiečiams finansuojamos Kultūros ministerijos.

Pokalbis. Silvija Stankevičiūtė kalbasi su geriausio 2025 m. jaunojo bibliotekininko vardą pelniusia Viktorija Žilinskaite. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos specialistė pabrėžia šalies bibliotekų jauniems darbuotojams suteikiamas galimybes – tik reikia būti atviram, smalsiam ir pasinaudoti pasitaikančiomis progomis išbandyti skirtingas veiklas.

Bibliotekų turtai. Minint 35-ąsias Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę metines, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje įgyvendina renginių ciklą „Metai su Danija“. Šio ciklo programoje – ir vieno eksponato parodos, kviečiančios pažvelgti į Danijos istoriją iš skirtingų perspektyvų – per istorinius pasakojimus, senųjų tikėjimų tyrinėjimus ir kartografiją. Kasparas Svitojus pristato šiam tikslui pasitelkiamus tris XVII a. veikalus, saugomus Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose.

Tyrėjui įdomu. Kiekviena knyga turi savo „biografiją“: ji buvo perkama ir dovanojama, paveldima ir skolinama, taisoma, perrišama, kartais tiesiog pamirštama. Leidiniuose atsitiktinai ar sąmoningai palikti ženklai tampa savarankiškais knygos, skaitymo ir kasdienybės istorijos šaltiniais. Radinius (pradedant inkunabulų fragmentais ir baigiant šokolado reklaminėmis kortelėmis), aptinkamus tarp knygų, saugomų Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose, puslapių, apžvelgia Agnė Suchodolskytė ir Justyna Sadovska.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus metai. Šiais 2026-aisiais dar ir darsyk reflektuojame Žemaičių Didįjį. Taip vadindama švietėją, rašytoją Motiejų Valančių, Rita Vaitkienė siūlo panagrinėti Žemaičių vyskupo indėlį žadinant lietuvių savimonę. Kaip šis dvasininkas prisidėjo prie tautosakinio sąjūdžio? Kodėl jo apysaka „Palangos Juzė“ laikoma vertingu ir patikimu XIX a. antrosios pusės etnografiniu šaltiniu? Kodėl kūrinio veikėjas siuvėjas Juzė yra aktyvus lietuviško folkloro bei religinių giesmių atlikėjas ir net kūrėjas?

Susitikimai. Dainora Kaniavienė pasakoja apie Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos inicijuotą prieš šimtą metų, 1925-aisiais, išleistos šiam Lietuvos regionui svarbios dviejų profesorių – fiziko Igno Končiaus ir chemiko Viktoro Ruokio – parengtos knygos „Palangos kraštas“ perleidimą. Prieš imdamasi šio darbo, biblioteka ieškojo autorių palikuonių. V. Ruokio artimųjų rasti nepavyko, o štai su Končiais palaikomas ryšys, į knygos pristatymo renginį bibliotekoje atvyko jo anūkas.

Geroji patirtis.  Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos organizuojamo XXI a. neskubėjimo festivalio „Upė“ negalima apibrėžti vienu sakiniu: jis nėra tik muzikos festivalis ar šiuolaikinio meno platforma, nėra tik bendruomenės šventė. Uršulė Padagienė intriguoja užsimindama apie improvizuojančius muzikantus, po medžiais įrengtas keramikos instaliacijas ar įspūdingus performansus. Svarbiausia, kad šiame beveik dešimtmetį rengiamame festivalyje žiūrovai kviečiami ne tik stebėti kultūrą, bet ir patys tapti jos dalimi.

Geroji patirtis.  Povilo Višinskio biblioteka vis aktyviau imasi harmoningą žmogaus santykį su gamta ir atsakingą vartojimą įprasminančių veiklų. Tomas Pauliuščenka atskleidžia naujausias bibliotekos tokio pobūdžio veiklas – Medutekos ir Daržotekos iniciatyva. Ant bibliotekos stogo įkurdinti du bičių aviliai padeda pažinti miesto bitininkystę, o prie bibliotekos pagrindinio įėjimo puoselėjamos gėlių ir daržovių lysvės kviečia domėtis augalais, rūpintis savo aplinka.

Užsienyje. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos specialistai birželį lankėsi Norvegijos kultūros įstaigose. Profesinė stažuotė vyko pagal Šiaurės ministrų tarybos mobilumo programą. Daiva Stasaitienė pasakoja apie lietuvių parsivežtą patirtį, kokias bendruomenę telkiančias ir skaitymą skatinančias veiklas siūlo Osle veikianti Deichmano biblioteka ir jos padaliniai, taip pat apie skaitymo klubų ir didžiųjų knygynų veiklą.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.

Naujausią (praėjus 5 dienoms po elektroninės versijos paskelbimo) ir kitus spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

„Tarp knygų“ numerį kviečiame skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

Britų menininkės Sarah Lippett parodos „10 metų Ukrainos ryžto ir pasipriešinimo liudijimai“ fragmentas. Ši iliustruotų istorijų paroda Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje eksponuojama iki rugpjūčio 25 d.