2016 m. rugsėjo 29 d.

Lietuvos nacionalinės bibliotekos „Pokalbiai apie emigraciją 2“ atkeliavo į Utenos apskritį

Praėjusiais metais Ukmergėje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos mokslų departamento (IMD) Lituanistikos tyrimų skyriaus vykdytas bandomasis edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją“ šiais metais praplėtė geografines ribas ir atkeliavo į Utenos apskritį. Utena pasirinkta neatsitiktinai – tai viena iš Lietuvos apskričių, pirmaujančių pagal svetur gyventi išvykstančiųjų Lietuvos piliečių skaičių.

Į pirmąjį ciklo renginį – seminarą Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje rugsėjo 27 dieną susirinko gausus būrys projekto partnerių: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojai, Anykščių, Zarasų, Ignalinos, Molėtų bibliotekų ir renginio šeimininkės Utenos bibliotekos bei penkių Utenos apskrities gimnazijų atstovai.

Seminaro dalyvius pasveikinusi ir projektą pristačiusi LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė pažymėjo, kad nors projekto tikslinė auditorija yra Utenos apskrities gimnazistai, kurie po metų ar dvejų turės rinktis tolesnį gyvenimo kelią, galintį nuvesti ir į emigraciją, projektas „nemėgins paneigti emigracijos kaip reiškinio, nestabdys jaunų žmonių emigravimo, bet paskatins juos kuo daugiau sužinoti apie Lietuvos emigracijos istoriją, lietuvių gyvenimą svetur, įgyti daugiau sąmoningumo renkantis gyvenimo kelią“. 

Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos atstovai: direktorius Aldofas Girdžiūna ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vitalija Žiupkienė, antrame projekte dalyvaujantys ekspertų teisėmis, pripažino, kad pradžioje iš projekto daug nesitikėję, bet projektui pasibaigus suprato ir pajuto, kad naudos jis davė ne tik gimnazistams, bet ir jiems patiems. Pasak A. Girdžiūnos, „padarė įspūdį lektorių paskaitos apie [lietuvių] išeivijos istoriją, įspūdinga ir naudinga buvo susitikti ir su grįžusiais iš užsienio žmonėmis. Didelį įspūdį vaikams paliko baigiamasis projekto renginys − diskusija Lietuvos Respublikos Seime. Bet bene didžiausią „Pokalbių apie emigraciją“ naudą gimnazijos direktorius pamatė mokslo metams pasibaigus: nė vienas iš projekte dalyvavusių A. Smetonos gimnazijos moksleivių nepasirinko stoti į užsienio aukštąsias mokyklas ir apskritai nepasirinko emigracijos. „Turbūt kardinaliai gimnazistų mąstymo projektas nepakeitė, – savo mintis apibendrino A. Girdžiūna, – bet su tais 40 jaunų projekte dalyvavusių žmonių jau galima kitaip kalbėti apie emigraciją ir tolesnius jų pasirinkimus.“ 

Vitalija Žiupkienė neabejoja, kad projektas ne tik išplėtė gimnazistų žinias apie emigraciją, bet ir sugriovė kai kurias jų nuostatas apie tai. „Vaikai atėjo į projektą su savo nuostatomis, susiformavusiomis šeimoje, – kalbėjo A. Smetonos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, – bet toms jų nuostatoms buvo iškeltas kontrargumentas ir tai privertė susimąstyti.“

Šiais metais vykdomas edukacinių renginių ciklas apims penkias Utenos apskrities gimnazijas: Zarasų „Ąžuolo“, Ignalinos, Molėtų, Anykščių Jono Biliūno ir Utenos Dainiškio. Projekte savanorišku principu po 20 žmonių suburtos moksleivių grupės klausysis VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojų parengtų paskaitų apie lietuvių diasporos istoriją, kūrybinėse dirbtuvėse susipažins su sakytinės istorijos metodu, drauge sudarinės klausimyną, mokysis, kaip padaryti interviu, kaip gautą medžiagą parengti ir apibendrinti. Kiekvienas projekto dalyvis turės parengti po du interviu su emigravusiais tautiečiais. Ši sakytinės istorijos medžiaga, projektui pasibaigus, bus atiduota saugoti į Molėtų, Anykščių, Zarasų, Ignalinos ir Utenos viešąsias bibliotekas.

Projekto viduryje gimnazistų laukia kelionė į Vilnių. Čia jie dalyvaus diskusijoje-susitikime su lietuviais, grįžusiais iš emigracijos, išgirs ir apie tamsiąją emigracijos pusę – šiuolaikinę vergystę. Gimnazistus debatams – gegužės mėnesį vyksiančiam baigiamajam projekto etapui – sutiko parengti dar viena projekto partnerė VšĮ „Globalios Lietuvos lyderiai“.

LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyrius, „Pokalbių apie emigraciją 2“ organizatorius, tikisi, kad projektui įsibėgėjus ar jam pasibaigus ne vienas gimnazistas susimąstys, kodėl verta likti lietuviu, kodėl juo gera būti. O jei aplinkybės susiklostys taip, kad ilgainiui pasirinks emigraciją, jis neištirps pasaulyje nei kaip Lietuvos pilietis, nei kaip lietuvių tautos atstovas.