2026 m. rugsėjo 15 d.

Atmintini Kanklių metai: skambanti tradicija, istorija ir kultūrinė atmintis

2026-ieji Lietuvoje paskelbti atmintinais Kanklių metais. Šia proga Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius kviečia aplankyti ekspoziciją, skirtą vienam seniausių ir paslaptingiausių lietuvių muzikos instrumentų.

Kanklės – ne tik muzikos instrumentas, bet ir svarbus kultūrinės tapatybės simbolis, kurio ištakos, tyrėjų manymu, siekia ikikrikščioniškus laikus. Ekspozicijoje pristatomi leidiniai apie kanklių istoriją, tyrimus bei tradicijas, autentiški garso įrašai, atskleidžiantys regioninę kankliavimo įvairovę, ir šiuolaikinių atlikėjų albumai, kuriuose šis unikalus instrumentas suskamba naujai.

Lankytojai taip pat kviečiami pažinti platesnį Baltijos psalteriumo instrumentų pasaulį. Lietuvių kanklės giminingos latvių „koklei“, suomių kantelei, estų „kannel“ bei kitiems Baltijos finų ir Šiaurės Vakarų Rusijos regionuose paplitusiems instrumentams. Mokslininkų teigimu, šių instrumentų paplitimo teritorija mena itin senus kultūrinius ryšius, siekiančius ankstyvojo neolito laikus.

Ekspozicijoje atskleidžiamos ne tik kanklių kilmės ir raidos istorijos, bet ir su jomis susiję tikėjimai bei papročiai. Senosios tradicijos liudija, kad kanklės buvo laikomos ypatingu instrumentu, lydėjusiu žmogų svarbiausiais gyvenimo momentais. Joms buvo priskiriamos ritualinės, meditacinės ir net magiškos galios. Kanklių skambesys neretai buvo suvokiamas kaip ryšys tarp praeities ir dabarties, gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio.

Ypatingas dėmesys skiriamas regioninėms kankliavimo tradicijoms. Šiaurės rytų Aukštaitijoje ir Suvalkijoje buvo paplitęs sambrėškio kankliavimas – muzikavimas prieblandoje, skirtas sau ar artimiausiems šeimos nariams. Čia kanklės buvo ne pramogos, o susikaupimo, apmąstymų ir vidinės harmonijos instrumentas.

Ekspozicija taip pat supažindina su kanklių gamybos tradicijomis, simbolika ir ornamentika. Instrumentų formose ir puošyboje atsispindi senoji baltų pasaulėžiūra, gamtos ir kosmoso ženklai, o stygų skaičius dažnai buvo susijęs su simbolinę reikšmę turėjusiais skaičiais.

Kanklės per šimtmečius keitėsi, tačiau išliko gyva Lietuvos kultūros dalimi. Šiandien jos skamba tiek tradicinėje, tiek šiuolaikinėje muzikoje, jungdamos senąsias tradicijas ir naujas kūrybines formas.

Kviečiame atrasti kanklių pasaulį – išgirsti archajišką jų skambesį, pažinti istoriją, legendas ir kultūrinę atmintį, kuri šio instrumento garsuose tebegyvena iki šiol.

Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykla, 510 kab., V a. 
Darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais 8.00–21.00 val., šeštadieniais–sekmadieniais 10.00–18.00 val. 

Nuotraukoje: Kanklininkas Petras Tamošiūnas iš Vilniaus kaimo (Kupiškio r.) groja kanklėmis. LTRFt 8900 — Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
https://www.ekultura.lt/content/cho-objects/preview?id=LLTI_TR_72931