2016 m. spalio 10 d.

Rekonstrukcija: kuo tapo atgimusi Nacionalinė biblioteka

Vilniaus, o kartu ir visos Lietuvos simboliai Gedimino pilis, Katedra, Trijų Kryžių kalnas. Vienas tokių simbolių yra ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, atverianti duris po aštuonerius metus trukusios rekonstrukcijos.

Bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir rekonstrukciją atlikusios statybų bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas sutiko pabūti gidais ir supažindinti su atgimusia Lietuvos kultūros šventove.

Bibliotekos vieta šiuolaikiniame pasaulyje

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktorius R. Gudauskas teigia, kad šiuolaikiniame pasaulyje nacionalinės bibliotekos turi keisti savo vaidmenį ir tapti valstybės socialinio, technologinio proceso dalimi.

„Išskirčiau atnaujintos bibliotekos erdvių atvirumą. Į biblioteką lankytojai gali įeiti laisvai ir naudotis daugeliu paslaugų net neturėdami skaitytojo kortelės. Laisvalaikio skaityklos leidinius leidžiama pasiimti ir į namus.

Bibliotekoje bus organizuojama daug naujų, interaktyvių, tiek paprastam lankytojui, tiek specialistui pritaikytų ir – tikimės – naudingų renginių.

Čia skaitytojų laukia darbo ir edukacijos erdvės: meno galerijos, konferencijų salė, atviros darbo, bendradarbiavimo bei muzikavimo vietos, garso įrašų studija. Į bibliotekos patalpas įsikels ir UNESCO biuras“, – pokyčius pristato R. Gudauskas.

Biblioteka tapo „draugiškesnė“ ir įvairių poreikių turintiems lankytojams – čia atsirado vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, įrengtas motinos ir vaiko kambarys. Pirmame pastato aukšte įrengtos rakinamos spintelės, veiks kavinė, suvenyrų parduotuvė, o greitai pasiekti reikiamą aukštą padės naujai įrengti liftai.

„Pastato rekonstrukcijos metu atsižvelgta ir į darbuotojų poreikius: po nauju stogu esančioje palėpėje įrengti darbo kabinetai, pasitarimų kambariai.

Bibliotekose ypač svarbi oro cirkuliacija, todėl čia įdiegta moderni mikroklimato sistema pagerins tiek darbuotojų, tiek lankytojų savijautą“, – sako bendrovės „YIT Kausta“ vadovas K. Vanagas.

Naujose erdvėse – paveldo detalės

K. Vanagas, kurio vadovaujama bendrovė aštuonerius metus vykdė bibliotekos pastato rekonstrukciją ir bendradarbiavo su daugiau nei 40 subrangovų darbus, sako, kad anksčiau jame lankęsis ir dabar vėl atėjęs lankytojas iš karto pastebės pokyčius.

„Pagal paveldosaugos reikalavimus atnaujinome pastato fasadą, atnaujinome lauko granitinius laiptus. Užėjus į pastatą, į akis krenta naujai įrengti pagrindinio įėjimo ir šoninių laiptinių marmuro laiptai. Į antrojo aukšto vestibiulį grįžo pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo skulptūra.

Foje galinę sieną puošia dailininko Antano Garbausko sukurtas spalvoto stiklo vitražas, kuris buvo išsaugotas ir po pastato atnaujinimo“, – plika akimi matomus pokyčius vardija „YIT Kausta“ generalinis direktorius.

Pradėjus vykdyti darbus buvo įsitikinta, kad pastatas avarinės būklės ir yra pavojingas bibliotekos lankytojams bei darbuotojams.

„Aptikome, kad viena pastato sienos anga buvo užmūryta stogo čerpėmis, tačiau didžiausią grėsmę kėlė koridoriaus būklė – čia trūko sąramos, tad, laimei, perdangos, kurios laikėsi tik dėl trinties jėgų, neįgriuvo“, – apie rekonstrukcijos radinius pasakoja K. Vanagas.

Rekonstrukcijos metu buvo išsaugotos pagrindinės bibliotekos erdvės, taip pat vietoje senosios pastatyta nauja knygų saugykla. „Naujai saugyklai įrengti reikėjo sudėtingų inžinerinių sprendimų – teko nuardyti dalį stogo ir pro angą kranu iškelti supjaustytos senosios saugyklos dalis, o vėliau įkelti statyboms reikalingas medžiagas ir pastato viduje pastatyti devynių aukštų leidinių saugyklą, techninių patalpų aukštą ir rūsį“, – pasakoja K. Vanagas.

Šiuos ir kitus darbus vienu metu atliko daugiau nei 120 darbininkų.

R. Gudauskas skaičiuoja, kad išplėtus saugyklos erdves bibliotekoje bus saugoma apie 6,5 mln. spaudinių.

„Bibliotekos lankytojams įrengta 400 darbo vietų, tačiau tai tik nominalus skaičius: jei lankytojas pasiima knygą ir eina skaityti į bendras bibliotekos erdves, tai skaityklų erdvės išsiplečia“, – sako R. Gudauskas.

Į biblioteką – klausytis ir groti

K. Vanagas vardija, kad po rekonstrukcijos čia net įrengta moderni konferencijų salė, kurioje vyks renginiai, bus skaitomi pranešimai, be to, veiklą pradės ir garso įrašų studija, atsirado vaizdo ir repeticijų patalpos, 24 vietų kino salė.

„Konferencijų salėje bus įrengta išvažiuojamoji teleskopinių kėdžių sistema, kuri sudarys galimybę turėti 120 sėdimų vietų arba tuščią konferencijų salės erdvę tam atvejui, jei reikėtų salę panaudoti kitiems poreikiams, tokiems kaip: mokymai, seminarai, susirinkimai. Numatoma įrengti ir modulinės sistemos sceną, kuri galėtų, reikalui esant, transformuotis į didelį susirinkimų stalą. Yra numatyta galimybė garsą ir vaizdą iš konferencijų salės tiesiogiai transliuoti į penkto aukšto bendrose erdvėse būsiančią vaizdo sieną“, – technologinius sprendimus vardija Nacionalinės bibliotekos vadovas.

Kita naujovė – įrašų studija. Nacionalinė biblioteka suteiks lankytojams galimybę įrašyti garsinę knygą, taip įamžinant savo tekstus, eiles ar kitus kūrybos darbus, muzikantams ar muzikantų grupėms – įsirašyti profesionalų albumą, dainą ar repetuoti. Taip pat įrašų studijoje bus vykdomi bibliotekos garso ir vaizdo dokumentų skaitmeninimo darbai.

„Įrašų studijoje įrengta profesionalams tinkama garso akustika, nes ji yra viena svarbiausių kokybiškų ir profesionalių įrašų sąlygų. Čia pat bus skaitomos švietimo ir edukacinės paskaitos. Jų metu lankytojai galės susipažinti su muzikos industrijomis, garso įrašų procesais ir praktiškai prisiliesti prie kūrybos“, – apie perspektyvas kalba R. Gudauskas.

Pasak jo, naujai atgimusi biblioteka laukia visų: ir skaitytojų, kuriems reikia specializuotų darbo vietų, ir vaikų, ir jaunimo – visų norinčiųjų užsukti į renginius ar tiesiog padirbėti ant bibliotekos laiptų su savo nešiojamuoju kompiuteriu.

Prasidėjo XX, o baigėsi XXI amžiuje

Viena iš bibliotekos pagrindinio pastato rekonstrukcijos ir priestato projekto autorių Jungtinių architektų dirbtuvių architektė Leonilė Majerienė skaičiuoja, kad šiame objekte užtruko visą amžinybę, nes statybos čia prasidėjo XX, o baigėsi XXI amžiuje. Dar 1992 m. pradžioje architektė suprojektavo bibliotekos priestatą (pirmi projektiniai pasiūlymai buvo parengti dar 1984 m.), kuris statyti baigtas buvo tik 2003 m. viduryje.

„Įdomiausia, kad tai pasikartojo ir su pagrindinio pastato rekonstrukcija – darbai buvo pradėti 2008 m., juos buvo numatyta baigti per dvejus su puse metų, bet prasidėjusi ekonominė krizė ir jos sąlygotas vangus finansavimas statybos laikotarpį ištempė net iki aštuonerių metų. Džiugu, kad vis dėlto pavyko darbus užbaigti“, – sako L. Majerienė.

Bibliotekos pagrindinio pastato rekonstrukcijos projektą ji rengė kartu su architektu Arūnu Andrašiūnu.

Architektės teigimu, jau projektuojant bibliotekos priestatą buvo numatyta bendra viso statinio koncepcija: abi pastato dalys turi sudaryti vientisą organizmą, tačiau pagrindinis pastatas bus orientuotas į skaitytojų ir kitokių lankytojų (parodų, koncertų, konferencijų ir kt.) priėmimą ir aptarnavimą, o priestatas bus skirtas kitoms bibliotekos funkcijoms vykdyti ir įstaigos administracijai.

Per tokį ilgą statybų laikotarpį keičiantis žmonėms, pasikeitė ir kai kurie įstaigos tikslai, darbo organizavimas, atsirado nemažai pakeitimų, tačiau jie nepakeitė bendros pastato struktūros ir išvaizdos. Bendra pastato išvaizda, pagrindinių reprezentacinių erdvių struktūra ir vaizdas, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės, turėjo būti išsaugoti.

Moderniems baldams – ypatingas vaidmuo

Kadangi saugoma yra ir pastato vidinė struktūra, apdailos medžiagos, daugelis interjero elementų, beveik nepakitęs išliko ir vidaus erdvių tūris. Interjero elementai ir medžiagos buvo restauruojamos arba identiškai atkuriamos. Interjero projektavimo darbai buvo patikėti architektūros studijos 2XJ architektams Jokūbui Jurgeliui, Laimiui Valančiūnui ir Jurgai Marcinauskaitei.

„Interjero idėja – maksimaliai atviras visuomenei objektas, kviečiantis ne tik skaityti, bet ir užsiimti įvairiomis kūrybinėmis, kultūrinėmis, intelektualiomis veiklomis ar pramogomis, – projekto idėją apibūdina architektas J. Jurgelis. – Estetiniais sprendimais siekėme pabrėžti seno ir naujo santykį, aiškiai atskirti šiuos laikotarpius. Į esamą tūrį buvo tarsi įdėta nauja, kontrastinga baldinė struktūra, išsiskirianti vientisa estetika, šiuolaikiškumu ir aktyvia juoda spalva.“

Esamose erdvėse architektai sukūrė daug naujų funkcijų ir galimybių jomis naudotis: kelis šimtus šiuolaikiškų darbo vietų skaitytojams, bendradarbystės erdves (HUB), kavines, konferencijų salę, galeriją, muzikos įrašų studiją, nedidelę kino salę, menų inkubatorių, vaikų dienos centrą.

Erdvės buvo kuriamos maksimaliai šiuolaikiškai, siekiant jas aktualizuoti. Daug dėmesio skirta baldams, jų funkcijai, medžiagiškumui ir estetinei išraiškai.

„Daugeliu atvejų baldas – lentyna – naudojamas beveik visose patalpose. Lentynų mastelis maksimalus, pabrėžiantis esamų erdvių galimybes ir poreikį sudėti reikiamą skaičių knygų. Dominuojanti juoda spalva atsirado neatsitiktinai, ji atliko svarbų vaidmenį ir paveldo saugomuose interjero elementuose, taip pat puikiai tiko mūsų pagrindinei sugretinimo idėjai įgyvendinti. Taip lentynos tapo svarbiausiu interjero elementu, formuojančiu naują bibliotekos interjero veidą“, – sako architektas J. Jurgelis.

UAB „Narbutas“ direktorė Ingrida Paužienė taip pat džiaugiasi, kad įmonė galėjo prisidėti prie labai svarbaus ne tik Vilniaus miestui, bet ir visai Lietuvos visuomenei objekto rekonstrukcijos. Per labai trumpą laiką bendrovei pavyko sėkmingai įgyvendinti didelio masto nestandartinių baldų projektą.

„Moderniais ir inovatyviais baldų sprendimais integravomės į nuostabią istorinę architektūrą. Jautėme didžiulę atsakomybę imdamiesi šio projekto. Didžiuojamės, kad tapome generaliniu baldų tiekėju Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai. Pasiektu darbo rezultatu esame labai patenkinti“, – pabrėžia I. Paužienė.

Interjerą papuošė ąžuolo lukšto durys

Vienas svarbiausių interjero dizaino sprendimų yra durys, be kurių beveik neįmanoma išsiversti, kad ir koks pastatas būtų. M. Mažvydo bibliotekoje daugybė skirtingos paskirties patalpų, todėl ir durims buvo keliami patys įvairiausi reikalavimai: kokybės, atsparumo ugniai, šilumos laidumo, apdailos dizaino ir pan.

Platus kokybiškų durų asortimentas už protingas kainas ir įmonės patikimumas buvo viena iš priežasčių, kodėl užsakymą dalyvauti bibliotekos rekonstrukcijoje gavo bendrovė „Vauksa“. Ji jau 19 metų tiekia Lietuvai duris iš Estijos gamyklos „Viljandi Windows and Doors“ ir yra oficiali jos atstovė Lietuvoje.

Jau ne kartą buvo įsitikinta, kad estų gamykloje dirba tik aukščiausios kvalifikacijos meistrai, o gamybai naudojamos tik kokybiškos medžiagos ir furnitūra – ne veltui estų gaminamos durys yra testuotos aukščiausius standartus atitinkančiose ES akredituotose laboratorijose. Jos yra sertifikuotos ir Lietuvoje, atitinka C5 klasę (200 tūkst. varstymo kartų) ir turi tokius kokybinius durų saugumo, patikimumo rodiklius, kurie užsakovų nepalieka abejingų. UAB „Vauksa“ gali pasiūlyti priešgaisrines (30 min., 60 min.), priešdūmines (Sm ir Sa) ir garsą izoliuojančias (36–42 db) duris, taip pat plienines duris „Protectus“. Visų bendrovės „Vauksa“ durų puikus estetinis vaizdas ir jų apdailos variantai tenkina lakią architektų vaizduotę.

Nacionalinės bibliotekos interjerą papuošė bendrovės „Vauksa“ natūraliu ąžuolo lukštu faneruotos durys. Prireikė ir sustiprintų, ir įstiklintų, ir priešgaisrinių durų. Durys buvo renkamos pagal matmenis, varstymo kryptis ir dar ne vieną požymį.

Ne pačios paprasčiausios buvo parinktos ir priešgaisrinės durys – medinės su mechaniniu slenksčiu, kurias uždarius nusileidžia guminė tarpinė. Pasak V. Kuprio, nepriekaištingai išpildyti visus reikalavimus labai padėjo tai, kad projektuotojai išsamiai, iki smulkmenų buvo detalizavę projektą.

Bendrovei šis užsakymas buvo vienas didesnių, tačiau svarbiausia, kad tai – prestižinis objektas. Nepaisant to, kad bendrovė dirba ne tik su daugeliu didžiausių šalies, bet ir kai kuriomis užsienio statybos įmonėmis, dalyvauti Nacionalinės bibliotekos renovacijoje buvo ir garbės reikalas. Šiuo metu „Vauksa“ duris tiekia Skandinavijos šalių karkasinių daugiabučių namų statytojams, jos turi paklausą Italijoje ir net tolimojoje Nigerijoje.

Galinga, bet taupi ventiliacijos sistema

Rekonstruojant Nacionalinės bibliotekos pastatą visoms sistemoms, taip pat ir ventiliacijos įrangai, buvo keliami aukšti kokybės, unikalumo ir funkcionalumo reikalavimai. Geriausiai juos atitiko bendrovės „Laumiva“ pasiūlytos čekų kompanijos „Remak a.s.“ pagamintos rekuperacinės oro vėdinimo kameros. Bibliotekai prireikė net 21 vėdinimo kameros, iš kurių 13 rekuperacinių ir 8 recirkuliacinės.

Visų kamerų bendras tiekiamo oro kiekis įspūdingas 144 400 m3/h. Kameros „Remak“ buvo parinktos vadovaujantis LST EN 1886:2008 reikalavimais su 25 % rezervu. Jos palaiko perteklinį oro slėgį ir užtikrina nepertraukiamą pastovių parametrų oro tiekimą saugykloms, skaitykloms bei administracijos patalpoms. Tą pavyko užtikrinti papildomai sumontavus rezervinius variklius.

Reikalingų parametrų orui tiekti į patalpas būtinos didelės apie 1 100 kW/h energijos sąnaudos. Todėl ir buvo pasirinktos aukšto efektyvumo – 75–80 % rotacinės „Remak“ kameros, kurios leidžia grąžinti iki 800 kW energijos. Tad realios sąnaudos orui bibliotekos patalpose šildyti sudaro tik 300 kW/h šiluminės energijos.

Pastate sumontuotos kameros yra vienos patikimiausių kamerų Lietuvos rinkoje, o jų kainos ir kokybės santykis laikomas pačiu palankiausiu juk ne veltui Lietuvoje bendrovė „Laumiva“ jau daugiau nei 20 metų atstovauja šiai čekų kompanijai ir turi didelę darbo patirtį stambiuose objektuose.

Pavyzdžiui, 2014 m. Vilniaus universiteto pastate Saulėtekio alėjoje įmonė įrengė net 25 didelio našumo kameras „Remak“, kurios iki šiol nepriekaištingai veikia. Beje, šios kameros du kartus 2010 ir 2014 m. – parodose buvo apdovanotos aukso medaliais ir sulaukė aukšto įvertinimo daugelyje Europos šalių.

Iš naujo suformavo kolonas

Nedidelei bendrovei „Lėtasta“ iš Anykščių teko išskirtinė užduotis – tinkuoti centrinį įėjimą ir 12 jį įrėminančių kolonų. Bendrovės direktorė Lėtutė Kregždaitė sako, kad daugelyje paveldo objektų Lietuvoje dirbusiai įmonei pirmą kartą teko tinkuoti tokias didžiules beveik 12 m aukščio siekiančias kolonas.

„Svarbiausias reikalavimas buvo išsaugoti autentiškumą. Nudaužius seną aptrupėjusį granitinį tinką, reikėjo iš naujo suformuoti kolonas, išlaikyti jų proporcijas, sujungti su viršuje esančiais lipdiniais. Tai mums buvo nauja užduotis, nors jau ne vienus metus darbuojamės įvairiuose kultūros paveldo objektuose“, – sako L. Kregždaitė.

Anot jos, pagrindinė apdailos darbus atliekančios „Lėtastos“ kasdienė duona – visų rūšių tinkavimas bei dažymas, o įmonės pranašumas – kokybė, patirtis, patikimumas ir garantijos.

Bibliotekos rekonstrukcijos metu atliekant betonavimo darbus buvo naudojami armatūros fiksatoriai iš UAB „Betfix“, kuri žinoma šalyje kaip armatūros fiksatorių, skirtų armatūrai betone tvirtinti ir fiksuoti, prekybos įmonė, vertinama už operatyvumą ir tiekiamų gaminių kokybę.

Straipsnis iš naujienų portalo www.delfi.lt