2016 m. lapkričio 14 d.

Turime ugdyti neabejingus kultūrai eruditus

Moderni švietimo įstaiga ta, kuri ne tik siekia gerinti mokinių pasiekimus skirtingose disciplinose, tačiau ir ugdo kultūringą, visapusiškai išsilavinusią ir nuolat tobulėjančią asmenybę. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas teigia, kad tam būtinas bendradarbiavimas, o pagrindinis saitas jungiantis švietimo, verslo ir kultūros institucijas yra mokytojai bei mokyklų vadovai. Jie savo pavyzdžiu ir asmenine iniciatyva siekia vaikams ugdymo procesą padaryti žaismingą ir susietą su realybe.

Mokiniams edukacines programas siūlančių įstaigų integravimas į ugdymo procesą atrodo patraukliai, tokių veiklų metu informacija yra lengviau įsimenama, be to, visa tai skatina ir vaizduotės įgalinimą. Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas mano, kad nors tokios veiklos reikalauja papildomų resursų, tai turėtų būti prieinama ir suteikiama kiekvienam.

„Galima vaikui pasakoti, kad 1410 m. įvyko Žalgirio mūšis, bet galima pakviesti vaikus į muziejų ir šį pasakojimą integruoti su vaizdine medžiaga arba realiai su jais gamtoje inscenizuoti tai. Tokio principo galima laikytis įvairiose pamokose – vestis vaikus stebėti politinių debatų, pagal ką tik skaitytą knygą pažiūrėti spektaklį ar filmą, programoje numatytų muzikinių kūrinių klausytis ne tik klasėje. Tai sudėtingiau, bet efektyviau“, − teigia R. Gudauskas.

Jis teigia pastebintis, kad bibliotekos vaidmuo, įtraukiant mokinius į ugdymo procesą, yra taip pat svarbus: „Dėl to ir patys vykdome įvairius su švietimu susijusius projektus, iniciatyvas, kurios paskatintų ne tik skaitymą, bet ir prisidėtų prie pilietiškumo ugdymo. Dalis jų, paremtos žaidybiniu pagrindu. Tad biblioteka tampa erdve, kurioje skleidžiasi kūrybiškumas susipindamas su žiniomis“, − teigia R. Gudauskas.

Susipažinti su kultūra gali padėti ir kalbų mokymasis. Geras kalbos išmanymas lemia, kad gebėjimą geriau reikšti mintis, skaityti ir suprasti tekstą, vystosi geresni raštingumo gebėjimai. R. Gudauskas teigia, kad prioritetu laikomas gimtosios kalbos mokėjimas, kuris padeda formuotis ir identitetui, bet užsienio kalbos mokėjimas taip pat yra nepamainomas XXI amžiaus atributas.

„Kiekvienam medikui, teisininkui, fizikui reikia kalbos – be jos bus neįmanoma paaiškinti tam tikrų reiškinių, spręsti problemų, tad šalia ugdomų disciplinų kalba turi eiti greta. Tačiau užsienio kalbos mokėjimas sukuria sąlygas pažinti kitą kultūrą iš arčiau. Ir ne tik kultūrą – ji atveria žmogui galimybes mąstyti plačiau, būti tikru, kad išverstas tekstas buvo gerai interpretuotas“, − dalinasi įžvalgomis R. Gudauskas

Kiekvienas besimokomas dalykas turi savo istoriją, savitumą, o tai smagu atrasti tiriant ir patiriant. R. Gudauskas teigia, kad mokytojas formuoja vaikų asmenybes, tad reikia skatinti mokytojus savo iniciatyvomis parodyti vaikams pažinimo galią: „Vaiko asmenybė atsiskleidžia žaidžiant, bendraujant su bendraamžiais, prašant atsakyti į įvairius klausimus. Visa tai yra jo pasaulis, tad mums reikia padėti jam jį kurti, parodant įvairias galimybes, siekiant sudominti įvairiomis veiklomis. Tam ir būtini mokytojai − tie smalsūs, išmanūs ir sumanūs mokytojai.“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei Lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra „Inovatyviausio kalbų mokytojo (gimtosios ir užsienio)“ nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje www.mokytojuapdovanojimai.lt.