2016 m. lapkričio 29 d.

Tiškevičių giminės palikimas: kaip jį toliau išsaugoti

Lapkričio 25 d. Palangoje vyko forumas „Tiškevičių paveldas Lietuvoje: sėkmės istorijos ir naujos galimybės“, kurio tikslas – atskleisti Palangos, kaip Tiškevičių miesto, potencialą. Dalyvauti šiame Kultūros paveldo departamento, Palangos miesto savivaldybės ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos organizuotame renginyje buvo pakviestas ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Forume prisiminus sėkmingai išsaugoto Tiškevičių giminės palikimo atvejus – restauruotus Užutrakio, Raudondvario ir Kretingos dvarus (pranešimus skaitė šių kultūros įstaigų vadovai), diskutuota apie valstybės institucijų ir verslo bendradarbiavimo naudą išsaugant kultūros paveldą. Iš tokios sąveikos nemažai tikisi ir Palangos miesto vadovai. Neatsitiktinai renginio svečiai buvo pakviesti į grafų Tiškevičių rūmus, kuriuose dabar veikia Gintaro muziejus.

Forumo diskusijose prof. dr. R. Gudauskas išreiškė nuomonę ir apie Palangos, kaip sumanaus, kultūringo, žalio ir sveiko miesto, galimybes dalyvauti tarptautinėse šio profilio asociacijose bei projektuose. Tai padėtų padidinti ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos žinomumą pasaulyje.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka taip pat turi sąsajų su Tiškevičių gimine. Jos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma su šiais Lietuvos didikais susijusių dokumentų. Čia saugomos Tiškevičių bibliotekos Biržuose proveniencijos (ekslibrisas), Kaišiadorių rajono gyvenviečių – Būdiškių, Kertauninkų, Karsakų ir apylinkių, kur buvo Tiškevičių dvarai, 1930 m. ir 1932 m. žemėlapiai, keletas knygų iš Tiškevičių dvaruose turėtų bibliotekų.