A. Vinokuro knyga „Mes nežudėme“ pristatyta Nacionalinėje bibliotekoje

„Tieskime tiltus“, – toks buvo pagrindinis Arkadijaus Vinokuro knygos „Mes nežudėme“ pristatymo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje leitmotyvas.

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė knygos pristatyme atkreipė dėmesį, kad šis leidinys padeda suvokti, jog tiesa susijusi su asmeninėmis pastangomis ją suvokti. „Tačiau, ieškant tiesos, neretai trūksta geranoriškumo, paprasčiausio noro įsigilinti“, – sakė T. Burauskaitė. Žurnalistas Vidmantas Valiušaitis svarstė, ar ši A. Vinokuro knyga yra efektyvi priemonė siekiant išskaidrinti dviejų tautų, lietuvių ir žydų, santykius. „Vertinu Arkadijų Vinokurą už drąsą, už poziciją, kurią, beje, gali nevienareikšmiškai vertinti abi pusės, tačiau, mano manymu, kai kurie dalykai, pavyzdžiui, sovietinių teismų nutartys, neturėtų būti reikšmingas argumentas brėžiant žmonių likimus.“ Vilniaus žydų viešosios bibliotekos direktorius Žilvinas Beliauskas nurodė, kad egzistuoja esminės psichologinės priežastys, vis dar kliudančios adekvačiai įvertinti Lietuvos žydų tragediją. „Tiesdami tiltus tarp tautų turėtume tiesti tiltus savyje, tik taip įveiksime įvairias fobijas, išankstines nuostatas, atkursime moralinį identitetą“, – sakė Ž. Beliauskas. Rašytojas Markas Zingeris, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius, tvirtino, kad Lietuva, „tiesdama tiltus“, nėra unikalioje situacijoje. „Reikia pasisemti patirties iš kitų Europos šalių, pirmiausia Vokietijos, kurios jau perėjo tą suvokimo ir tiesos paieškos kelią. „A. Vinokuro knyga, jos vaidmuo darosi suprantamesnis praplėtus kontekstą, suteikus temai europinę, tarptautinę dimensiją“, – pabrėžė M. Zingeris. Knygos „Mes nežudėme“ autorius A. Vinokuras, nuoširdžiai padėkojęs visiems pristatymo dalyviams už turiningą diskusiją, darsyk priminė savo pagrindinę tezę, kuri iš esmės ir paskatino parašyti knygą: „Vaikai nėra atsakingi už tėvų nuodėmes, kad ir kokios baisios jos būtų. Reikia įveikti kaltės ir kaltinimo situaciją, ji veda prie nesusikalbėjimo ir nesupratimo. Mano pagrindinis uždavinys – nutiesti tiltą tarp dviejų iškankintų tautų, žydų ir lietuvių, sielų. Kaip man pavyko, tesprendžia skaitytojai.“