Kūrybos sekmadienis

Edukacinės kūrybinės dirbtuvės „ExLibris“

Ekslibrisas (lot. Ex libris – iš knygų) – tai leidinio savininko ženklas, kuris drauge yra ir meno kūrinys, atspindintis knygos savininko asmenybę. Seniausias Lietuvos ekslibrisas datuojamas apie 1533 m. Daug ekslibrisų sukūrė XX a. Lietuvos grafikai. Ekslibrisų judėjimo mūsų šalyje iniciatoriumi laikomas garsus tapytojas, grafikas, scenografas Vincas Kisarauskas. Senais laikais ekslibrisus atspausdavo nuo vario plokštelės, medžio ar lino raižinio. Šiais laikais dailininkai pritaiko naujas technologijas, menines raiškos priemones.

Susirinkusius į kūrybines dirbtuves supažindinsime su ekslibrisų istorija, pateiksime vaizdinės medžiagos ir literatūros, suteiksime galimybę patiems susikurti savo knygos ženklą, išraižyti ir jį nuo lino raižinio atsispausti.

Renginį ves Lietuvos nacionalinės bibliotekos Paslaugų departamento Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė Aneta Kairis ir vyriausioji redaktorė Aida Vėželienė.

Dalyvių skaičius ribotas, todėl kviečiame registruotis tel. (8 5) 682 22558.

Olfaktorinio meno paroda „Kabantieji sodai“ 

Olfaktorinis (uostomasis) menas — besiformuojanti, dar nekanonizuota, bet jau savarankiška meno sritis, įvairiose šalyse pradėjusi festivalių, konkursų tradicijas. Lietuvoje ši sritis – vis dar naujovė. Norėdami kuo geriau supažindinti su šia nauja meno sritimi, siūlome ne tik apsilankyti parodoje, bet ir dalyvauti jos ekspoziciją lydinčioje edukacinėje programoje – dirbtuvėse ir susitikimuose su žmonėmis, kurių kūryboje ir veikloje kvapai ir uoslė atlieka svarbų vaidmenį.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia ›

Sekite renginio naujienas „Facebook“ paskyroje ›

Atidarymas – parodų salė (III a.)

Susitikimai – Bendradarbystės erdvė (III a.)

Paskaita-viktorina „Kuo ir kaip groja lietuviai“

Edukaciniame renginyje etnomuzikologė, LRT televizijos laidų vedėja dr. Loreta Sungailienė pristatys tradicinių instrumentų rūšis, papasakos apie populiariausius lietuvių liaudies muzikos instrumentus, kuriais groja vyresnieji tradiciniai kaimo ir jaunesnės kartos muzikantai.

Lietuvoje instrumentinio muzikavimo tradicijas tęsia kapelos, folkloro ansambliai, jaunieji tradicinės muzikos atlikėjai ugdomi liaudies kūrybos renginiuose, konkursuose. Bet ar žinote, kokie yra senieji lietuvių tradiciniai instrumentai? Kaip jie vadinti įvairiuose etnografiniuose regionuose ir kokia buvo jų pirminė paskirtis? Iš kur ir kaip į Lietuvą atkeliavo atneštiniai muzikos instrumentai? Kurie iš jų prigijo ir iki šiol yra populiarūs? Į šiuos ir kitus klausimus renginio dalyviai, išklausę paskaitą ir pažiūrėję Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą pažintinį filmą „Lietuvių tradicinė instrumentinė muzika“, bandys atsakyti dalyvaudami jiems parengtoje viktorinoje.

Įėjimas laisvas.

Edukacinis renginys „Nuo žilvičio dūdelės“

Liaudies muzikantas, kraštotyrininkas, knygų leidėjas Albinas Batavičius papasakos apie lietuvių liaudies instrumentus nuo žilvičio dūdelės iki bandonijos. Renginio vedėjas išradingai mėgdžios paukščių balsus, švilps švilpynėmis, molinukais, gros birbyne. Taip pat parodys, kaip pučiamas ragas, ožragis, kaip skambinama kanklėmis ir grojama bandonija. Ir vaikams, ir jų tėveliams bus įdomu pamatyti ir išgirsti, kaip pirštais galima atkartoti lakštingalos giesmę, kitų paukštelių garsus, kaip instrumentais perduoti reikalingą informaciją, pučiant ragą sukviesti karvių bandą. Pasirodo, netgi paprastas plastmasinis maišelis meistro rankose gali suskambėti švelniai ir melodingai.

A. Batavičius pasakoja: „Vaikus mokau naudotis paprasčiausiais muzikos instrumentais, pamėgdžioju paukščių balsus. Žolę pasiimi, puti – vienoks garsas, beržo tošį – kitoks.“

Renginyje vaikai patys galės pagroti dūdelėmis.

Įėjimas laisvas.

Diskusija apie baleto „Piaf“ pagal prancūzų atlikėjos Edith Piaf dainas premjerą

Balandžio 21 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) vyks garsaus šių dienų Europos choreografo, šiuolaikinio baleto žvaigždės Mauro Bigonzetti baleto „Piaf“ pagal prancūzų atlikėjos Edith Piaf dainas premjera. Spektaklyje su fonograma skambės E. Piaf dainos, prancūzų kompozitorių F. Poulenc ir D. Milhaud kūriniai.

Edith Piaf (1915–1963) – viena populiariausių prancūzų estrados dainininkių, tobulai valdžiusi galingą, sielvarto kupiną balsą. Smulkutė, trapi, emocionali menininkė buvo vadinama Paryžiaus žvirbleliu, prancūzams ji – nacionalinis pasididžiavimas.

M. Bigonzetti choreografija – tai sąmojis, jausmai, atletiškumas ir grožis. Jo judesių kalba nepaprastai gyvybinga, kurianti įtaigią vaizdinių panoramą.
Renginyje diskutuos LNOBT baleto direktorė Rūta Butvilienė, baleto artistė Rūta Lataitė, akordeonistas Tadas Motiečius, dainuojantis gydytojas V. Kazlauskas. Vakarą moderuos Eglė Ulienė. Taip pat veiks E. Piaf garso ir vaizdo įrašų bei knygų iš Nacionalinės bibliotekos fondų ekspozicija.

Įėjimas laisvas.

Sekite renginio naujienas „Facebook“ paskyroje ›