2017 m. gegužės 4 d.

Jono Mikelinsko kūryba – žmogaus dvasiai, orumui ir visuomenei

Gegužės 6 d. minėsime rašytojo, prozininko ir eseisto Jono Mikelinsko 95-ąsias gimimo metines (1922–2015 m.).

Rašytojo kūrybos aruodas gausus. Čia rasime romanų, apysakų, apsakymų ir miniatiūrų, novelių, kritikos ir publicistikos straipsnių. Romanas „Juodųjų eglių šalis“, epopėja „Kur lygūs laukai“, prozos rinkinys „Nepalaidotos dienos“, publicistikos ir eseistikos rinkinys „Kodėl yra taip, kaip yra?“ – šie jo kūriniai įvertinti įvairiais apdovanojimais.

2002 m. už publicistikos ir apmąstymų knygas „Ave, Libertas!“, „Žmogus ir jo legenda: apmąstymai apie kūrybą ir kūrėjus“, „Žmogaus esmė: apsakymų ir miniatiūrinių novelių rinkinys“ rašytojas įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Kūrybos bruožai

Mikelinsko kūriniuose dažnai aprašomos alternatyvios situacijos, kuriose personažui tenka patikrinti savo jėgas ir priimti lemtingą sprendimą. Pabrėžiama žmogaus vertė, ryškios egzistencializmo idėjos. Net sunkiausiomis gyvenimo minutėmis J. Mikelinskas išsaugojo, pasak jo, esmines rašytojo savybes: „vaiko žvilgsnį ir filosofo požiūrį“. Kūryboje dominuoja intelektualus herojus, sprendžiantis moralinio apsisprendimo, laisvės ir būtinybės, kompromiso, garbės praradimo problemas.

Filosofo Vytauto Rubavičiaus teigimu, J. Mikelinskas buvo skvarbaus, kibaus, analitinio proto žmogus, krimtęsis dėl blogybių, kamuojančių Lietuvą ir lietuvių tautą. Jis viską aiškinosi plačiame civilizacijos problemų kontekste. Įkarštį – kūrybinį, analitinį, pilietinį – J. Mikelinskas išlaikė iki gyvenimo pabaigos. Šviesus protas ir poleminis užsidegimas sulaukus itin garbaus amžiaus stebino visus – tiek su rašytoju bendravusius tiesiogiai, tiek stebėjusius jo veiklą iš šalies.

Vieniems – pirmiausia, tiems, kurie daugiau nei pusę amžiaus skaitė jo noveles, apysakas, romanus – J. Mikelinskas buvo ir liks vienu didžiųjų Lietuvos prozininkų. Kiti, kiek jaunesni, gali įsiminti jį kaip savitą publicistą, eseistą, aistringą, bet labai taktišką, korektišką polemininką, kurį jaudino Lietuvos istorijos ir apskritai istorinės tiesos klausimai. Rašytojas sėkmingai išbandė įvairius literatūros žanrus: ir klasikinį epinį pasakojimą, ir psichologinę analizę, ir lyrines intonacijas, ir ironijos bei sarkazmo gaidas, ir aštrų publicistinį toną, ir ne kartą anais laikais gelbėjusią ezopinę kalbą.

Istorija ir kūrybos kelias

Mikelinskas gimė 1922 m. gegužės 6 d. Žadeikėliuose, Pasvalio valsčiuje. Būdamas moksleivis priklausė Ateitininkų organizacijai. Iš Pasvalio gimnazijos buvo išsiųstas atlikti priverstinių darbų į Vokietiją. 1952 m. Vilniaus universitete baigė prancūzų kalbą ir literatūrą, dirbo mokytoju, Švietimo ministerijoje – inspektoriumi, Lietuvos rašytojų sąjungoje – prozos konsultantu.

Įžengęs į lietuvių literatūros lauką, rašytojas sukrovė ištisą savos kūrybos piramidę. Pirmoji knyga – apsakymai „Senis po laikrodžiu“ – pasirodė 1960 m. Tais metais J. Mikelinskas buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.

Kūrybos pradžioje pedagoginė patirtis rašytoją paskatino rinktis jaunimo, mokyklos ir mokytojo temas (romanai „Vandens nešėja“, „O laikrodis eina“). Išspausdinus apysaką „Trys dienos, trys naktys“ (1969 m.) už tariamą tarybinės tikrovės juodinimą J. Mikelinsko kūryba septynerius metus nebuvo leidžiama. Rašytojas viešai neatgailavo, pasitraukė į atkampią tėvų sodybą ir parašė geriausius savo autoanalitinės pakraipos kūrinius – apysakas „Anonimas“, „Laukinė obelis“, romaną „Genys yra margas…“

Romanas „Juodųjų eglių šalis“ pasirodė tik praėjus 25 metams nuo parašymo, nes jame buvo atviriau traktuojamas pokario pasipriešinimas sovietinei okupacijai. Kritikos sulaukė memuarinio autentiškumo persmelktas romanas „Už horizonto – laisvė“ (1978 m.), grįstas atsiminimais iš priverstinių darbų stovyklos. Minėtinas ir rezistencinis romanas „Nors nešvietė laimėjimo viltis“ (1994 m.) apie poetą, partizaną Bronių Krivicką ir jo kovos draugus, epistolinis politinis romanas „Čia ir dabar“ (2006 m.). Smagioje autobiografinės eseistikos knygoje „Dinozauro ausyje“ (2009 m.) vaizdžiai nupieštas visas rašytojo kūrybinis kelias, neapeinant ne tik pakylėjimų, bet ir nuopuolių.

Mikelinskas pastaruoju dešimtmečiu reiškėsi kaip daug rašantis publicistas, nevengęs poleminių klausimų ir aiškios pozicijos. Leidykla „Mintis“ išleido tris poleminės publicistikos knygas: „Kada Kodėl taps Todėl: holokaustas be politikos ir komercijos“ (2004 m.), „Kodėl yra taip, kaip yra?“ (2006 m.), „Niurnbergo šešėlyje“ (2009 m.), „Temidė ir Niurnbergo sindromas: eseistika, publicistika, pokalbiai ir dar šis tas“ (2015 m.).

Rašytojo kūryba yra versta į čekų, estų, latvių, rusų, ukrainiečių kalbas.

Visą J. Mikelinsko kūrybą rasite Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose, o suskaitmenintus romanus „Juodųjų eglių šalis“ ir „Kur lygūs laukai“ – virtualios elektroninio paveldo sistemos portale epaveldas.lt.