Tarptautinėje konferencijoje – svarbus postūmis, ieškant Vilniaus Didžiosios sinagogos vietos įpaveldinimo būdo

Vilniaus Didžioji sinagoga, pastatyta XVI a. pabaigoje sostinės senamiestyje, ilgainiui tapo visoje Vidurio ir Rytų Europoje Vilniaus miestą garsinančiu švietimo centru. Būtent dėl šioje vietoje plėtojamų žydų dvasinio, švietėjiško gyvenimo tradicijų Vilnius įgavo garbingą Šiaurės Jeruzalės vardą. Deja, 1955 m. sovietų valdžios sprendimu Vilniaus Didžioji sinagoga buvo sulyginta su žeme, o sprendimas, kaip įpaveldinti šią vietą, – iki šiol nepriimtas.

Siekiant pažadinti iš snaudulio sprendimų paieškas, rugsėjo 4–5 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta tarptautinė konferencija „Kaip įpaveldinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą?“ Kad konferencijos keliami klausimai yra aktualūs ne tik vietos bendruomenių, bet ir valstybės lygiu, akcentavo ir dalyvius sveikindamas Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, profesorius Vytautas Landsbergis ir kiti garbingi Lietuvos ir pasaulio visuomenės veikėjai.

Konferencijoje pristatyti šią vasarą vykusių archeologinių tyrinėjimų rezultatai. Per šiuos kasinėjimus pirmą kartą atkastos mikvos (specialūs baseinai, esantys prie sinagogos, skirti ritualiniam apsiplovimui). Kartu su Lietuvos archeologais Vilniaus Didžiosios sinagogos požemius šiemet tyrinėjo kolegos iš Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Konferencijos dalyviams pristatyta ir specialiai šiam renginiui sukurta Vilniaus Didžiosios sinagogos 3D rekonstrukcija virtualioje realybėje.

Konferencijos iniciatorė, organizacijos „Šiaurės Jeruzalė“ vadovė Anna Avidan džiūgauja, kad renginys, kuriam ruoštasi net kelerius metus, pranoko lūkesčius. „Ko gero, pirmą kartą Vilniuje susibūrė tiek iškilių istorikų ir ekspertų iš viso pasaulio, kuriuos vienija litvakų istorija. Tai yra išties svarbus įvykis, subūręs skirtingas religijas, skirtingas tautas dėl vieno tikslo – išsaugoti istoriją ateities kartoms. Panašu, kad daugelio žmonių svajonė atverti pasauliui lobį, slypintį Vilniaus senamiesčio širdyje, pamažu virsta darbu“, – pasakoja A. Avidan.

Gera žinia ir ta, kad jau dabar Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanoms, esančioms Vokiečių g. 13A, Vilniuje. O konferencijos „Kaip įpaveldinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą?“ dalyviai pasirašė rezoliuciją, kurioje numatyta suburti Lietuvos ir tarptautinių ekspertų komisiją, atsakingą už šio svarbaus istorinio paminklo ateitį.