2017 m. spalio 2 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2017 m. 9-asis numeris: apie ką jis?

Viščiukus skaičiuojame rudenį. Pirmiausia šis posakis šautų į galvą, jei reikėtų trumpai apibūdinti pagrindinių šio numerio rašinių koncepciją. Maždaug prieš metus (2016 m. rugsėjo 2 d.) įvykęs iškilmingas rekonstruotos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atidarymas buvo reikšmingas ne tik pačiai Nacionalinei bibliotekai, jos skaitytojams, bet ir – nepabijosime pasakyti – tapo nekasdieniu įvykiu šalies kultūriniame gyvenime ir gerokai praturtino jos šviečiamosios veiklos žemėlapį. Juk per mėnesį bibliotekoje įvyksta apytiksliai šimtas didesnių ar mažesnių kultūros, meno, edukacinių renginių! Taigi nusprendėme apžvelgti, kiek toli ir kur link per 12 mėnesių nužengė vėl duris po ilgus metus dusinusios rekonstrukcijos plačiai atvėrusi biblioteka.

Kad išliktume kuo objektyvesni ir nepasirodytume nesavikritiški, nuomonės klausėme žmonių „iš šalies“, pasitelkėme skaičių ir vaizdų kalbą. Kokie Nacionalinės bibliotekos pranašumai ją daro prioritetinę, kuo ji gal net pranašesnė už kai kurias užsienio bibliotekas? Atsakymų į šiuos klausimus rasite Lietuvos istorijos instituto darbuotojo dr. Tomo Balkelio straipsnyje. Pokyčius lengviausia pastebėti lyginant, todėl numerio temos publikacijoje, kurios autorė – Paslaugų departamento direktorė Aušra Vaškevičienė, gretiname dešimtmečių senumo vaizdus su dabartiniais, straipsnio autorė pateikia įspūdingų su įstaigos veikla ir paslaugomis susijusių skaičių, kurių prieš metus nedrąsu buvo tikėtis net vaizduotėje. Pavyzdžiui, vidutiniškai per dieną bibliotekos durys atsiveria daugiau kaip 900 asmenų.

Ne vienam Nacionalinės bibliotekos lankytojui būtų įdomu sužinoti, kaip radosi dabar jau įgyvendinta jos koncepcija, kas pavyko, kas gal nepasiteisino, ko galima tikėtis ateityje. Ar girdėjote apie Vilniuje kuriamą Žinių kvartalą? Smalsumą patenkinsite skaitydami Jūratės Bičkauskienės pokalbį su bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku.

Kodėl vasaros pabaigoje pasaulio bibliotekininkų maršrutai vedė į Žemutinės Silezijos sostinę Vroclavą? o daugelis prieš tai dar užsuko į Vilnių ir Dresdeną? Paaiškinti jums pasiruošusios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos ir Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos darbuotojos Jarda Paukštienė, Roma Lazinkienė, Karolina Šutova ir Ieva Čičirkaitė. Mums belieka pridurti, kad Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) bendruomenė siekia prisidėti prie  demokratiškos visuomenės kūrimo visame pasaulyje, ką įrodė gausūs federacijos renginiai bei pačios įvairiausios ir gal ne visada „patogios“ diskusijų temos.

Mėgstantiems žurnalo „Naujų leidinių“ rubriką primename Nacionalinės bibliotekos išleistą ciklo „Nepriklausomybės archyvai“ knygą „Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“ apie vieną jauniausių Vasario 16-osios akto signatarų, puikų diplomatą ir derybininką. „Jis matė Lietuvos perspektyvą, tikėjo ja“, – pabrėžia knygos sudarytojas Vilius Kavaliauskas. Daina Dailidonienė, susitikusi su knygos sudarytoju, pateikia daugiau detalių, kaip buvo gauta dokumentinė leidinio medžiaga, kas lėmė tokią, o ne kitokią jo sandarą.

Žurnalo redakcija stengiasi nepalikti nepastebėtų specialistų įvertintų grožinės literatūros knygų. Šiame numeryje spausdiname Vaivos Markevičiūtės recenziją apie debiutinį romaną, akcijoje „Metų knygos rinkimai 2016“ suaugusiųjų kategorijoje išrinktą geriausiu. Autoriui tai – pirmasis prozos kūrinys, bet jis jau – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, o nuo šių metų birželio – ir pirmasis Grigorijaus Kanovičiaus premijos laureatas. Romano recenzijos autorė neguodžia – skaityti kūrinį nėra lengva, tačiau įdomu pajusti jo tekstų pulsavimą ir sąveikavimą: „O tai turbūt ir svarbiausia skaitant Kęstučio Navako „Vyno kopiją“ – svaiginančią tarsi vynas, suaustą iš kopijų, bet visgi originalią.“

Našlaičiai ir robotai. Šie raktiniai žodžiai padės apsispręsti, ar patrauks jūsų dėmesį dar dvi žurnalo publikacijos. Pirmojoje – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Leidybos produkcijos identifikavimo skyriaus darbuotoja Ringailė Bakienė primena su nenustatytų teisių turėtojų kūriniais susijusias problemas ir jų sprendimo būdus. Antrojoje – Tomas Auškalnis apžvelgia, kokius darbus pasaulio bibliotekose vis labiau linkstama patikėti „bejausmiams niekada nemiegantiems“, todėl ir naktį galintiems dirbti robotams.

Besidomintieji rankraščiais, ko gero, jau priprato prie neilgai trukus minėsimam Nacionalinės bibliotekos 100-mečiui skirto straipsnių ciklo „Bibliotekos Antrojoje Lietuvos Respublikoje: byloja šaltiniai“. Trečiojoje publikacijoje, be spausdinamų dviejų 1924 m. dokumentų, Irmina Abramovienė ir Kęstutis Raškauskas plačiau pasakoja apie bibliotekų steigimo įvairiuose Lietuvos miestuose iniciatyvas ir koks vaidmuo šioje veikloje teko Centrinio valstybės knygyno –Nacionalinės bibliotekos pirmtako – vedėjams. (Anonsą parengė Asta Stirbytė) 

***

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos paštas skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų).

Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius) pagrindinį informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (V a., 524 kab.) arba tel. (8 5) 263 9111 ar el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Viršeliuose

Pirmame: rekonstruotos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos naujojo veido esmė – seno ir naujo dermė. Viršelyje – vienoje trečio aukšto sienų išsaugotas 1963 m. Antano Garbausko sukurtas vitražas puikiai dera su šiuolaikiškais šviestuvais, kuriuos projektavo bendrovė „Šviesos technologijos“. Leono Garbačausko nuotrauka

Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Sklaidome knygų puslapius ir gėrimės lietuvių tautiniais drabužiais. Šiame numeryje – merginos iš Biržų apylinkių tautinio kostiumo pavyzdys. Biržiečių galvos papuošalai šiek tiek skyrėsi nuo kitų aukštaičių: jos puošdavosi kasinyčia – balta juosta su raudonais žičkiniais raštais. Ir visa prijuostė būdavo balta, tik apačioje raudonų žičkų raštas. Piešinio autorius tapytojas, tekstilės dailininkas Antanas Tamošaitis (1906–2005). Publikuota Žemės ūkio rūmų 1931–1939 m. Kaune leistame tęstiniame leidinyje „Sodžiaus menas“; 7 ir 8 tomai – „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų