2017 m. lapkričio 16 d.

Valstybingumo erdvėje lapkritį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvės tikslas – skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome lapkričio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Lapkričio 13–28 d.: paroda „Didžiojo tikslo link: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“

Lietuvių konferencija Vilniuje yra vienas reikšmingiausių įvykių atkuriant Lietuvos valstybę 1918 metais. Lietuvos istorinėje sostinėje Vilniuje ši konferencija dirbo 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis.

Parodos pasakojimas pradedamas nuo lietuvių draugijų istorijos XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. XIX a. prasidėjęs lietuvių tautinis atgimimas paskatino slaptų kultūrinių, švietėjiškų organizacijų kūrimąsi. Lietuvių draugijos ėmė veržtis iš draudimų ir vis drąsiau skelbė apie lietuvių kalbos, kultūros, visuomeninio veikimo svarbą ir laukė tinkamo momento, kad įgyvendintų Lietuvos viziją.

Lietuvių konferencijai organizuoti į Vilnių buvo sukviestas konferencijos organizacinis komitetas. Jis sudarė konferencijos darbotvarkę, aptarė Lietuvos Tarybos klausimą, parengė Lietuvių konferencijos rezoliucijos projektą. Organizacinio komiteto nariai asmeniškai kvietė į konferenciją „dorus, susipratusius, tvirtus ir inteligentiškus lietuvius, visokio luomo ir srovių, ne jaunesnius kaip 25 metai“. Parodoje pristatomas dalyvių išsilavinimas, amžius, profesijos, teritorinis atstovavimas.

Lietuvių konferencija darbą baigė išrinkdama Lietuvos Tarybą ir įpareigodama ją siekti Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Netrukus Lietuvos Taryba buvo pripažinta pagrindine politine visų lietuvių atstovybe. Lietuvos Taryba įgyvendino jai skirtą užduotį 1918 m. vasario 16 d. paskelbdama Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Kauno miesto muziejuje, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve ir Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, parodos partnerė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Lapkričio 15 d.: leidinio „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 m. dokumentuose“ pristatymas

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido unikalų prof. Alfonso Eidinto ir prof. Raimundo Lopatos sudarytą dokumentų rinkinį „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 m. dokumentuose“. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje leidinį pristatys jo sudarytojai ir įvado autoriai prof. Alfonsas Eidintas ir prof. Raimundas Lopata, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius, diskusiją moderuos Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto. Kviečiame mokslo visuomenę, studentus, tyrinėtojus, istorikus, politologus ir visus, kurie domisi Lietuvos istorija.

Daugiau nei 800 puslapių leidinyje, kurį patys autoriai vadina dokumentiniu romanu, skelbiami šiuolaikinės Lietuvos valstybės atkūrimo planai, rezoliucijos, 1914–1920 metų Lietuvos Valstybės Tarybos, lietuvių atstovų suvažiavimų JAV, Rusijoje, Šveicarijoje, Švedijoje protokolai.

Dokumentai puslapis po puslapio chronologiškai atskleidžia tiek lietuvių politinės minties raidą nuo autonomijos šūkio iki visiškos nepriklausomybės reikalavimų pačiu svarbiausiu – valstybingumo atkūrimo – klausimu,  Lietuvos valstybės atkūrimo, jos santvarkos, teritorijos modeliavimo, valdymo idėjas ir projektus, tiek ir užsienio įtaką koordinuojant lietuvių politikos centrų ir Lietuvos Tarybos veiksmus.

Lapkričio 27 d.: leidinio „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas

Sekite renginio naujienas „Facebook“ paskyroje ›

Holokaustas yra vienas iš skaudžiausių įvykių XX a. Europos istorijoje, o jo simboliai, reikšmė, religinės interpretacijos, atmintis ir įamžinimo formos neprarado aktualumo praėjus daugiau nei 70 metų.

Mokslinių straipsnių rinkinyje „Holokaustas  nacių okupuotose Rytų  ir Vakarų Europos valstybėse:  tyrimai ir atmintis“  yra lyginama ir tyrinėjama genocidinė nacistų politika žydų tautos atžvilgiu Europoje ir Lietuvoje, holokausto Lietuvoje specifika ir kontroversiniai klausimai, holokausto tyrimai ir šios problemos recepcija Lietuvoje ir Ukrainoje, žydų genocido memorialai ir atminimo vietos įvairiose Lietuvos ir Lenkijos vietovėse, ideologiniai holokausto atminties panaudojimo klausimai, antisemitinė propaganda Lietuvoje ir Latvijoje Antrojo pasaulinio karo metais bei antisemitiniai incidentai sovietinėje Lietuvoje.

Leidinį pristatys ir diskusijoje dalyvaus Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato atstovai Ronaldas Račinskas ir Ingrida Vilkienė, Kauno IX forto muziejaus darbuotojas Marius Pečiulis, istorikai Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas) ir Dainius Noreika (Vilniaus universitetas).

Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo faksimilė

Valstybingumo erdvėje eksponuojama profesoriaus Liudo Mažylio Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve rasto ir Nacionalinei bibliotekai iškilmingai perduoto Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo lietuvių kalba oficiali faksimilė.

Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka ir autorinių knygų paroda

Valstybingumo erdvės atvirajame fonde kaupiamas ir saugomas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinys, šių metų spalio 11 dieną dovanotas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Šiuo metu turimą apie 2 tūkst. vienetų kolekciją sudaro knygos, periodika, natos. Laipsniškai pildomos kolekcijos, kurioje gausu leidinių ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, latvių, estų, rusų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis, tematika be galo įvairi: šiuolaikinė politika, diplomatija, muzikologija, tautosaka, religija, istorija, lietuvių ir užsienio grožinė literatūra, menotyra, meno albumai.

Dauguma knygų yra autografuotos, dedikuotos prof. V. Landsbergiui ir Gražinai Ručytei-Landsbergienei.

Taip pat siūlome susipažinti su V. Landsbergio autorinių knygų ekspozicija.

V. Landsbergio asmeninė biblioteka laisvai prieinama visiems lankytojams.

Trumpai apie renginius

Data	lapkričio 15 ir 27 d.
Laikas	17 val.
Vieta	Valstybingumo erdvė, II a.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas