2017 m. lapkričio 17 d.

Skaitymo raštingumas yra daugiau nei gebėjimas atpažinti raides

Skaitymas ugdo kūrybingumą, sugebėjimą įsijausti į kito asmens emocijas, geriau jį suprasti. Skaitymo raštingumas – tai daugiau nei gebėjimas atpažinti raides ir sklandžiai jas sudėti į sakinį. Tai galimybė panaudoti skaitymo įgūdžius atliekant įvairias užduotis – ir ugdymo kontekste, ir realiame gyvenime. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo, kad geresnius skaičiavimo ir skaitymo įgūdžius turintys darbuotojai uždirba daugiau, geriau vertina savo sveikatą, yra linkę labiau pasitikėti vieni kitais ar tikėti tuo, kad kiekvienas pilietis gali turėti įtakos politiniams procesams. „Gebėjimas naudotis informacija, prognozuoti, nagrinėti reiškinius ar problemas, suvokti priežastis ir poveikį, naudoti gausų žodyną, gebėjimas skaityti bei rašyti – tai yra tai, ką mums duoda literatūra, kalba“, − aiškina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Jis teigia, kad vienas iš esminių Nacionalinės bibliotekos uždavinių yra užtikrinti prieigą prie informacijos ir žinių, plėtoti visuomenės informacinę ir kultūrinę kompetenciją, skatinti visuomenę nuolat siekti naujų žinių ir užtikrinti jų sklaidą bei taikymą. Siekiant šių tikslų pirmiausia iškyla kiekvieno individo gebėjimai taisyklingai kalbėti, skaityti tekstus, mokytis užsienio kalbų, o tai padeda pažinti pasaulį, ugdo socialines kompetencijas, skatina pilietiškumą, bendruomeniškumą ir daugiakultūriškumą. 

„Į sparčiai kintantį pasaulį reikia žiūrėti plačiai atmerktomis akimis, stengtis kuo daugiau sužinoti apie kitų pasaulio valstybių tradicijas, papročius, kultūrą ir išskirtinumą, įsitikinimus. Suvokti, kad pasaulis nėra vienalytis, ir skirtingose jo dalyse vyksta skirtingi dalykai. Tai sunki užduotis, tačiau tam turime įvairių priemonių. Knygos, radijas, internetas, kelionės, kitų žmonių pasakojimai – tai kasdienės informacijos perdavimo priemonės. Nepasiklysti informacijos labirintuose, padėti suprasti, kas yra patikimas informacijos šaltinis, ir sustruktūrinti viską į tam tikras „informacines dėžutes“ padeda ne tik bibliotekos, bet ir mokyklos, išskirtinai svarbus yra mokytojo vaidmuo“, − teigia prof. dr. R. Gudauskas.

Be abejo, informacijos yra tiek daug, kad visko žinoti neįmanoma, todėl persiorientuojama į tai, kaip greičiausiai ir efektyviausiai išmokti ją pasiekti. Nacionalinės bibliotekos vadovas įsitikinęs, kad moderni švietimo įstaiga ne tik siekia gerinti mokinių skirtingų dalykų pasiekimus, bet ir ugdo kultūringą, visapusiškai išsilavinusią ir nuolat tobulėjančią asmenybę. Čia didžiausi pagalbininkai yra mokytojai, nes jie savo pavyzdžiu, asmenine iniciatyva siekia ugdymo procesą padaryti žaismingą, įdomų, susietą su realybe.

Tam padeda skaitant įgyti įgūdžiai. Prof. dr. R. Gudauskas mano, kad skaitymas neturi būti mechaninis procesas. „Tai kruopštus mokytojo darbas vedant dialogą su tekstu. Mokytojas padeda tekstui atsiskleisti, tapti gyvam, ugdo mokinių vaizduotę, kalbos lankstumą. Jis skatina mokinius pastebėti detales, kertinius žodžius, skaityti „tarp eilučių“ – taip ugdomi įgūdžiai, reikalingi kasdieniame gyvenime“, − tvirtina jis. 

Prof. dr. R. Gudauskas teigia, kad įdomu stebėti ne tik naujų informacijos priemonių atsiradimą ir paplitimą, mokytojo vaidmens pasikeitimą, tačiau ir tai, kaip reaguodamos į egzistuojančią informacijos pasiūlą ir tam tikrų kompetencijų ugdymo reikalavimus pamažu transformavosi ir erdvės, kuriose žmonės mokosi: „Mokyklos suolai nebėra prikalti, kreipiamas dėmesys į darbą grupėse, bendradarbiavimo kompetencijų ugdymą. Bibliotekų vaidmuo kinta − anksčiau čia telkdavosi žmonės, teikiantys pirmenybę individualiam darbui, dabar vis populiaresnės tampa bendrauti skirtos erdvės.“ Galime matyti, kad iš paslaugų centro (pasiimti ar nunešti knygą), biblioteka tampa laisvalaikio, kūrybos, susitikimų, darbo erdve, kurioje verda diskusijos, rašomi darbai, mokomasi – tai atspindi visą ugdymo sistemoje diegiamų kompetencijų kismą. Simboliška ir tai, kad būtent Nacionalinėje bibliotekoje vyks Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų ceremonija, kurioje paaiškės, kas tapo 2017 metų inovatyviausiais mokytojais.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partnere UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kuriais siekiama prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai. Šiais metais bus skelbiamos ir 3 papildomos nominacijos: metų mokyklos vadovas, neformalus STEAM teikėjas ir publikos išrinktas mokytojas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra „Inovatyviausio kalbų mokytojo (gimtosios ir užsienio)“ nominacijos steigėja.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos interneto svetainėje www.mokytojuapdovanojimai.lt