2017 m. gruodžio 28 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2017 m. 12-asis numeris: apie ką jis?

Vis dar neatsiejamas Kalėdų atributas – dovanos po eglute. „Tarp knygų“ redakcija irgi neatsispyrė šiai tradicijai ir siunčia jums dovanų. Sakysite, naujas numeris ar nauja knyga jums ir yra geriausia dovana? Bet Kalėdos dar – ir tradiciniai šios šventės kvapai: cinamonas, mandarinai ar imbieras. O skaitančiam žmogui dažnai mielas ir knygų kvapas, taigi – siunčiame jo. Tik jis nekasdienis. Kokių knygų, kokios jo natos – šį kartą savo nosimi nustatys tik laikantieji rankoje popierinį žurnalą. Išduosime tik kad jo sukūrimą inspiravo didelis bent jau Vakarų Europoje švenčiamas jubiliejus, dvi energingos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos retų knygų ir rankraščių tyrėjos Gintarė Petuchovaitė ir Milda Kvizikevičiūtė, o įgyvendino kvapų meno grupė „Hortus apertus“. Jeigu šia proga neapsiribosite vien savo uosle, bet dar norėsite sužinoti ir šio knygų kvapo kūrimo paslaptis, paskaityti daugiau apie kvapų kultūrą Lietuvoje, kūrėjų žodžius užrašė minėtos merginos ir žurnale perpasakojo Asta Stirbytė.

Nueinančiais metais minėto fenomeno sukaktis padaryti atradimų padėjo ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Giedriui Kuprevičiui: kompozitoriaus teigimu, pagrindinė jubiliejaus figūra „naujoviškai paaiškino daugybę dabar vykstančių reiškinių“, „tapo vienu iš lietuvybę labiausiai įtvirtinančių stulpų, be kurių ir mūsų kalba, ir mokslas, o su jais ir kultūros namas būtų silpnesnis“. Apmąstydamas mūsų būtį, G. Kuprevičius samprotauja, kaip Lietuvoje jaučiasi Kultūra ir ją kuriantys žmonės. O ką labiau vertina kultūrą vartojantys žmonės, sužinosite Vaidenės Grybauskaitės parengtoje Kultūros ministerijos užsakyto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ apžvalgoje. Kiek procentų asmenų prisideda prie kultūros kūrimo? kurios kultūros sritys populiariausios? kiek čia sulaukiama savanorių? – skaičių mėgėjai ras atsakymus minėtoje publikacijoje. Ir dar – kokiame kontekste iškyla viešoji biblioteka, kai kitos sritys netenka savo populiarumo ir prieinamumo?

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotoja Zita Tiukšienė primins kitą svarbią viešųjų bibliotekų funkciją – kraštotyrinę veiklą. Ir padarys tai analizuodama Nacionalinės bibliotekos metodininkės Genovaitės Ivaškevičienės 2017 metais parengtą knygą apie rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų kraštotyros darbą.

Bibliotekų kraštotyros objektas – rašytinis kultūros paveldas, o Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaitė šio numerio puslapiuose pasakoja apie kitą kultūros paveldą, vieną tautinės tapatybės išraiškų ir sąlygų, kurio ištakomis laikoma Mažoji Lietuva, dokumentiniu įrodymu – senos nuotraukos, o tyrinėjimo ir sklaidos centru – muziejaus dirbtuvės. Ar taps ši tautinės tapatybės išraiška privaloma lietuvių garderobo dalimi, ar bus prisimenama tik Seimui paskelbus specialius metus arba geriausiu atveju – per folkloro šventes?

Vienas iš būdų pasitikrinti, ar tinkama kryptimi judi, pasisemti naudingos patirties – bendravimas ir bendradarbiavimas su kolegomis. Šiame numeryje siūlome susipažinti su užsienio bibliotekų – keleto Afrikos valstybių ir Europos Sąjungos valstybės ant Atlanto vandenyno kranto –problemomis ir aktualijomis. Apie tai pasakoja EIFL Viešųjų bibliotekų inovacijų programos vadovė Ramunė Petuchovaitė ir Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė.

Jei planuojate, palydėdami senus metus, tradiciškai paklausyti Giuseppe Verdi operos „Traviata“, jums gali būti įdomus Lauros Strabulės rašinys apie puikų itališkosios vokalo mokyklos atstovą baritoną Joną Būtėną (1892–1968). Autorė, Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus darbuotoja, apie dainininką rašo ne todėl, kad jis meistriškai atlikdavo vieną sudėtingiausių baritono partijų – Žoržo Žermono ariją „Užmiršai tėvų kapus“ operoje „Traviata“. Straipsnio objektas – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi garso įrašai. Kaip jie daryti, kur? Kodėl J. Būtėnas laikomas rekordininku? Prieš ruošdamiesi į operą, paskaitykite.

Kai naujametės puošmenos ims barstyti spyglius, nenusiminkite – „Tarp knygų“ redakcija pasirūpino įamžinti, kaip Lietuvos viešosios ir specialiosios bibliotekos puošėsi prieš didžiąsias metų šventes.                                                                                   

***

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos paštas skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų).

Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius) pagrindinį informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (V a., 524 kab.) arba tel. (8 5) 263 9111 ar el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Viršeliuose

• Pirmame: Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos erdves kalėdiniu laikotarpiu papuošė dailininkės Birutės Povilauskienės sukurta kompozicija. Gintaro Lukoševičiaus nuotrauka
• Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Štai tokį lietuvių tautinių drabužių rinkinį, visus metus sklaidydami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomų knygų puslapius, sukaupėme ant „Tarp knygų“ viršelių.