Sąmoninga ir pilietiška visuomenė – valstybės saugumo garantas

Sausio 13-osios išvakarėse Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje įvyko apskritojo stalo diskusija apie grėsmes valstybės saugumui, kalbėta ir apie tai, kiek piliečiai suvokia pilietiškumo ugdymo reikšmę užtikrinant nacionalinį saugumą.

Diskusijoje dalyvavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologai, renginį moderavo laikinai einanti Lietuvos karo akademijos Mokslo centro direktoriaus pareigas Saugumo politikos ir socialinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Sigita Trainauskienė.

Pasak prof. dr. Jūratės Novagrockienės, „Sausio 13-oji yra viena svarbiausių datų Lietuvos istorijoje, kai piliečių sutelktumas ir valia gintis padėjo atremti priešiškos imperinės jėgos keliamas grėsmes mūsų valstybingumui. Neprievartinis pasipriešinimas yra labai svarbus ginklas, ypač dabartiniame mišrių grėsmių kontekste.“

Politologo prof. Gedimino Vitkaus teigimu, šiuo metu grėsmės valstybei pasaulyje suvokiamos kur kas plačiau nei tik karo pavojus. Vadinamoji Kopenhagos mokykla ir jos ryškiausi atstovai Barry Buzanas ir Ole Waeveris išskiria šiuos saugumo sektorius: karinį (valstybės), visuomeninį, politinį, ekonominį ir aplinkos. Toks saugumo supratimas stipriai praplečia tradicines saugumo apibrėžties ribas ir leidžia adekvačiai suvokti šiuolaikinius iššūkius valstybės saugumui.

Diskusijoje kalbėdamas Lietuvos karo akademijos (LKA) Politologijos katedros vedėjas dr. Gintaras Česnakas pabrėžė, kad svarbiausiu iššūkiu Lietuvos saugumui yra laikoma Rusija. Tokį šios kaimynės vertinimą lemia istorinė patirtis ir Rusijos veiksmai kitų kaimyninių valstybių atžvilgiu. Anot pranešėjo, Rusija neturi „minkštosios galios“, – ji nėra patrauklus ir sektinas pavyzdys kaimyninėms valstybėms, todėl norėdama didinti savo įtaką ir susigrąžinti didžiosios valstybės statusą imasi naujų įtakos priemonių, vadinamų hibridiniu karu. Pirmasis tokių priemonių taikinys – šalių visuomenės, jų integralumas, gebėjimas ir norėjimas priešintis užsienio spaudimui.

Šiandien sunkiai įmanomas tradicinis karas, bet valstybė gali būti sunaikinta veikiant visuomenę, jos norą ir gebėjimą priešintis, todėl itin svarbu yra visuomenės sąmoningumo ir pilietiškumo ugdymas. Apie tautinio ir kultūrinio identiteto reikšmę valstybės saugumui diskusijoje kalbėjo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

LKA atliktas naujausias Lietuvos elito ir visuomenės saugumo suvokimo tyrimas, kurį pirmąkart diskusijoje  pristatė prof. dr. J. Novagrockienė, parodė, kad mūsų šalyje puikiai suvokiamos valstybei kylančios grėsmės, hibridinis jų pobūdis ir sutariama dėl taikomų prevencijos priemonių reikalingumo bei efektyvumo.