2018 m. vasario 1 d.

Nacionalinėje bibliotekoje pristatyta knyga „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“

2017-ieji Lietuvos Respublikos Seimo buvo paskelbti Piliakalnių metais: norėta priminti, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valstybingumo liudijimas. Sausio 31 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, įvyko 2017 m. Lietuvos archeologijos draugijos išleistos knygos „Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas“ pristatymas. Su skaitytojais bendravo knygos autoriai: doc. dr. Manvydas Vitkūnas ir doc. dr. Gintautas Zabiela. Taip pat dalyvavo prof. dr. Albinas Kuncevičius, prof. dr. Ilona Vaškevičiūtė  ir Agnė Žilinskaitė. Renginį vedė Lietuvos karo akademijos Mokslo centro Karo istorijos skyriaus viršininkas mjr. Gintautas Jakštys.

Lietuvos archeologijos draugijos tarybos pirmininkė A. Žilinskaitė pasidžiaugė, kad leidinio autoriai parengė vizualiai patrauklų ir informatyvų leidinį, kuris nuosekliai, vaizdingai ir konstruktyviai pristato Rytų Baltijos regiono piliakalnius. Pasak I. Vaškevičiūtės, duomenys apie baltų piliakalnius buvo pasklidę po daugybę šaltinių: tyrimų ataskaitas, knygas, straipsnius, iki šiol nebuvo bandymų pateikti apibendrintą baltų  piliakalnių vaizdą. Šios knygos autoriai, remdamiesi gausia archeologinių bei istorinių tyrimų medžiaga, atskleidė piliakalnių raidą ir reikšmę baltų žemėse nuo piliakalnių atsiradimo iki mūsų dienų, išryškino baltų piliakalnių reikšmę Europos kontekste.

G. Zabiela priminė, kad prieš tūkstantį ar daugiau metų pastatyti piliakalniai yra pirmieji architektūros statiniai, leidžiantis atskirti, kur gyveno baltų gentys. M. Vitkūnas pabrėžė, kad piliakalniai – daugiau nei archeologiniai objektai: tai dalis lietuvių ir latvių tautų istorinės savasties. Tai ne tik paveldas: tai tautinės atminties formavimo ir pažinimo vietos, tautos tvirtybės simbolis.

Autoriai pažymi, kad baltų piliakalniai, stūksantys kelių valstybių šiuolaikinėse teritorijose, susilaukia įvairių kraštų mokslininkų ir istorijos mylėtojų dėmesio, todėl leidinys buvo perengtas ir publikuotas lietuvių, anglų bei rusų kalbomis.

Leidinio autoriai siekė pabrėžti archeologinių kultūros paveldo objektų reikšmę valstybingumui, jų išsaugojimo svarbą istorinės atminties kontekste.