Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos, kuri jau tapo Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos rengto Regioninės grožinės literatūros konkurso laureate, pristatymą.
,,Tai – knyga, kurioje kalbama apie Lietuvos ir senąją baltų kultūrą, tradicijas, gamtą. Istorija pasakojama per netradicišką vaiko matymo kampą. Tai pasakojimas apie tai, ko ne tik dabartinis vaikas, bet dažnai ir suaugusieji nepastebime. Per kvapus, skonius, garsus ir viso to, ką matome, prie ko liečiamės, išsivysto aukščiausia vidinė žmogaus būsena – intuicija. Todėl galime knygos herojų įvardinti – įvairių amžinųjų kosmoso ir gamtos skleidžiamų energijų regėtoju, kurio simboliniai vaizdiniai siejasi su tolimaisiais civilizacijų ir archajiškais lietuviškais junginiais“, – sako knygos autorius, savo kūrinį pasirašęs Liaudies menininko pseudonimu. Pasak autoriaus, keliavimas ciklo ratu per keturis metų laikus – tai kartu ir žmogiškųjų vertybių augimas. Juk medis, matęs šilto ir šalto, yra stipresnis nei tas, kuris auga ten, kur dominuoja vienas metų laikas.
Su berniuku ir jo lazdyno lazda keliaudamas skaitytojas pamato tikrąjį pasaulio ir gamtos grožį, mokydamasis džiaugtis kiekviena akimirka, situacija. Per subtilaus pasaulio pažinimą, išmintį, patirtis, bendravimą, gamtos stebėjimą, žvelgiant į ją tarsi pro didinamąjį stiklą, kai gyvenimo grožio pajautą lemia mažos detalės, o ne dideli įvykiai. Tai knyga, žadinanti estetinį jausmą, aprašanti poetišką gamtos dvelksmą, pabrėžianti esminius egzistencijos klausimus.
„Kai esi mažas, tėvai sako negalima meluoti, o kai užaugi, nuolat girsti, kad išmok meluoti, nes atvirumas pražudys. Dar kartą stipriai užsimerkiu. Nenoriu atsimerkti, nenoriu... Toks jausmas, tarsi visi kaip tik įmanydami mane puola, vien todėl, kad noriu išlikti savimi, nenoriu niekam pataikauti. Aš dabar noriu užsimerkti, tačiau aplinkai atrodo, kad šiuo metu privalau būti atsimerkęs ir matyti tai, ką visi mato. Gerai, aš atsimerkiu ir... Ir??? Išgirstu klausimą: ,,Ką matai?“ Neabejodamas pradedu atsakyti: ,,Aš jaučiu, kad...“, tačiau kaipmat būnu pertrauktas: ,,Man nesvarbu, ką jauti. Aš klausiu, ką matai?“ – ,,Dar kartą kartoju, jaučiu, kad...“ Ausyse išlieka klausiančiojo teiginys: ,,Atsakymas neteisingas!“ Mokykloje už tai gaunama du, studijose geriausiu atveju penkis, o vėliau... vėliau darbo pokalbis ir pasibaigia darbo pokalbiu, nes atsakymas neteisingas. Užsimerk, atsimerk, užsimerk, atsimerk, nors situacijos skirtingos, bet esmė ta pati. Tačiau aš nebijau. Aš turiu LAZDYNO LAZDĄ...“ – knygos įžangoje rašo Inga Laužonytė.
Trumpai apie renginį
Data
|
vasario 12 d.
|
Laikas
|
17.30 val.
|
Vieta
|
Renginių erdvė, III a.
|
Trukmė
|
2 val.
|
Daugiau informacijos
|
socialiniame tinkle „Facebook“
|