2018 m. vasario 15 d.

Vytauto Landsbergio knyga „Iš signatarų balkono ir kitur: Vasario 16-oji 1989–2017“

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio išvakarėse Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido prof. Vytauto Landsbergio knygą „Iš signatarų balkono ir kitur: Vasario 16-oji 1989–2017“. Knygos leidybą parėmė Rokiškio rajone esantis Ilzenbergo dvaras.

Į knygą sudėtos pirmojo faktinio atkurtos Lietuvos vadovo – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio 1989–2017 m. pasakytos kalbos iš istorinių Vilniaus Pilies gatvėje esančių Signatarų namų balkono ar kitur minint Vasario 16-ąją, taip pat skelbiama 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesijoje pasakyta kalba, 1994 m. interviu radijo laidoje „Nepriklausomybės kelias“. Kaip rašoma teikimo žodyje, „Vasario 16-oji yra tapusi itin reikšminga data Lietuvos istorijoje ir pačiame šalies gyvenime. Simbolinė, kai kam – šventa. Nūnai ją paryškina ir Vasario 16-osios akto suradimas ir eksponavimas Lietuvoje, Vilniuje, kur buvo pasirašytas. Vasario 16-oji ir Pilies gatvė buvo simbolis ir signalas, kad neužleisim, nepasitrauksim. Kasmetiniai vieši minėjimai ir tomis progomis pasakytos kalbos sudarė vienijantį pagrindą savitai įvykių retrospektyvai.“

Skaitytojai knygoje taip pat ras Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos narių kreipimąsi į tuometinį Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmąjį sekretorių Algirdą Brazauską su reikalavimu grąžinti Vasario 16-ąją, Lietuvos Sąjūdžio Seimo nario priesaikos tekstą, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Deklaraciją. Leidinio pabaigoje pateikiami priedai – asmeniniai autoriaus užrašai, atskleidžiantys, kaip 1989 m. buvo rengiamasi paminėti Vasario 16-ąją. Prie kai kurių kalbų autorius pateikia savo paaiškinimus, primena to meto aplinkybes.   

Pasak V. Landsbergio, Vasario 16-oji – tai data, tapusi sąvoka. „Štai kas yra Vasario 16-oji. Tai sąvoka, kuri gali būti ir nesiejama su šita konkrečia diena šiais metais, dabar, kai esame čia susirinkę. Bet kada – rytoj, po mėnesio, o ypač prieš dešimtmetį, sovietmečiu – Vasario 16-osios prisiminimas arba tiesiog rankos paspaudimas būtent tą dieną savo artimam draugui, šeimos nariui reiškė tiek daug. Tai reiškė, kad mes vis dar esame, ir tai reiškė tikėjimą, kad būsime,“ – rašoma jubiliejinės Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse išleistoje knygoje.