Kultūros leidiniai Lietuvoje – reikalingi, bet gyvena skurdžiai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka antradienio vakarą kvietė į diskusiją apie Lietuvos kultūros leidinių būtinumą.

Valstybingumo erdvėje šiuo klausimu diskutavo kino ir teatro kritikė, ilgametė kultūros leidinių redaktorė Jūratė Visockaitė, UAB „Media bitės“ vadovas, buvęs portalo 15min ir naujienų agentūros BNS vadovas Tomas Balžekas, kultūros ministro patarėjas, filosofas dr. Viktoras Bachmetjevas, kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiasis redaktorius, rašytojas, istorikas dr. Tomas Vaiseta. Diskusiją moderavo žurnalo „IQ Life“ vyriausioji redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.

Diskusijoje aprėptos įvairios problemos, su kuriomis susiduria kultūros žiniasklaida.

Visų pirma svarbu yra tai, kad žiniasklaidos priemonėms sunku rasti kokybiškai rašančių autorių, o geriausieji paprastai sulaukia didesnių konkurentų dėmesio. „Trūksta autorių. Kad jie rašytų, juos reikia persekioti tikrąja to žodžio prasme“, – sakė T. Vaiseta.

J. Visockaitė teigimu, kultūros žiniasklaidos priemonių Lietuvoje yra per daug: „Sunku sugalvoti naujų idėjų, ypač teminiams numeriams. Kultūros leidinių yra per daug. Daug tų pačių autorių, tų pačių rubrikų.“ Kalbėtoja taip pat akcentavo, kad paramą skirstančios institucijos turėtų labiau atsižvelgti į leidinių kokybę.

Diskutuota ir apie tai, kad žiniasklaidai trūksta geresnių rinkodaros sprendimų. „Reikia kūrybiškesnio požiūrio į auditorijos pritraukimą. Daug žmonių taptų „fanais“, jeigu jiems dažniau būtų primenama, kad žiniasklaidos priemonė egzistuoja“, – tvirtino T. Balžekas. Jis pabrėžė, kad kol kas neturi planų imtis kultūros žiniasklaidos verslo ir teigė, kad nacionalinės žiniasklaidos priemonės svarstytų galimybę teikti paramą kultūros leidiniams.

Pastaruoju metu daug dirbama ir siekiant keisti dabartinę lėšų spaudai skirstymo sistemą. „Kultūros žiniasklaida privalo turėti atskirą programą ir dėl finansavimo kovoti tik tarpusavyje. Turi būti realūs konkursai – kažkas turi ir negauti finansavimo. Svarstytina leidiniams, kuriuos ekspertai įvertintų kaip kokybiškus ir dirbančius stabiliai, skirti finansavimą keleriems metams į priekį, kad nereiktų kasmet rašyti projektų. Pinigų visada bus per mažai, bet svarbu, kad bent jau būtų galima pasitikėti finansavimo sistema“, – nurodė  V. Bachmetjevas.

Aptartos ir kitos problemos – kaip pritraukti daugiau skaitytojų, kokia turėtų būti kultūrinio turinio pozicija nacionalinėje žiniasklaidoje ir koks estetinis informacijos pateikimas.

„Šiuo metu kaip tik dedamos pastangos sistemą reformuoti. <...> Palikome reformas ir tikime, kad jos duos naudos. Matome, kad pagaliau yra atkreiptas dėmesys į problemą ir bandoma ją spręsti sistemiškai. Ar bus geriau? Kaip krikščioniškos žiniasklaidos atstovas galiu pasakyti – Dievas težino“, – pokalbį apibendrino T. Vaiseta.

Tai buvo pirmoji diskusija iš numatyto renginių ciklo, skirto kultūros žiniasklaidos problematikai nagrinėti.

Renginio idėjos autorius – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius.