2018 m. gegužės 18 d.

Gegužės 21 d. – birželio 21 d.: paroda „Marijai ir Motinai“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia aplankyti parodą, skirtą Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metams paminėti, taip pat parodoje pristatomi Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomos bibliografo Vytauto Steponaičio religinių paveikslėlių kolekcijos Švč. Mergelės Marijos atvaizdai.

Gegužės mėnuo, sodrus čiulbančių paukščių klegesio, žydinčių medžių ir pjaunamos žolės kvapų, nuo seno yra siejamas su Švč. Mergelės Marijos vardu, jos garbei skiriamomis gegužinėmis pamaldomis. Tarpukariu pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį pradėta švęsti ir Motinos diena. Šiemet Lietuva mini Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metus. 

Trakų Dievo Motinos paveikslas – pirmasis atvaizdas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK), vainikuotas popiežiaus atsiųstomis karūnomis. Iki LDK valstybingumo praradimo, kaip 1629 m. rašė Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius, paveikslas garsėjo daugybe stebuklų, buvo gausiai lankomas žmonių ir nuoširdžiai garbinamas. Nuo XIX a. jo garbė akivaizdžiai prigeso. Artėjant Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnacijos 300 metų jubiliejui, atgijo ir atvaizdo reikšmė. Šis paveikslas pripažintas ne tik Lietuvos tikinčiųjų, bet ir visos Lietuvos istorijos paminklu, menančiu Didžiojo kunigaikščio Vytauto pamaldumą Marijai, Lietuvos valstybingumo raidą, bažnytinės dailės tradicijas ir piligrimystės ištakas.

Pamaldumo Švč. Mergelei Marijai Lietuvoje vingius iliustruoja ir ši kukli paroda iš kariškio, bibliografo ir kolekcininko Vytauto Steponaičio (1893–1957) religinių paveikslėlių rinkinio, saugomo Retų knygų ir rankraščių skyriuje. V. Steponaičio kolekcijoje nėra nė vieno Trakų Dievo Motinos atvaizdo, nes tuomet, kai Lietuvoje paplito religiniai paveikslėliai (XIX a. II pusė), jo kultas jau buvo užgesęs. Parodoje eksponuojami XXI amžiuje išleisti atvirukai su Trakų Marijos atvaizdu, taip pat „abrozdėliai“ su Šiluvos Dievo Motinos, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos, Žemaičių Kalvarijos Marijos, Pažaislyje esančios Meilingosios Dievo Motinos paveikslais. Atskiras stendas skirtas XIX a. populiariems Marijos Nepaliaujamos Pagalbos ir Gerosios Patarėjos bei Nekalčiausios Marijos Širdies atvaizdams. Pamatysime ir piemenaitę Bernadetą Subiru (Bernadette Soubirous), kuriai Lurdo apylinkėse apsireiškė Marija, patvirtindama Nekaltojo Prasidėjimo tiesą. Parodos stendus papildo maldų tekstai, nurašyti nuo nugarinės paveikslėlių pusės (kalba ir rašmenys nekoreguoti) ir XVII a. maldyne prancūzų kalba „Heures nouvelles dedièes a Madame la Dauphine“ (saugoma Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje R.XVII:B.425) rasti augalėliai ir šių metų gegužę Neries pakrantę papuošę žolynai.

Parodą parengė Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Jurgita Kristina Pačkauskienė ir Nacionalinės bibliotekos dailininkas Jokūbas Zovė, o knygoje džiovintus augalus rado to paties skyriaus vyresnioji metodininkė-tyrėja Milda Kvizikevičiūtė.

Paroda „Marijai ir Motinai“ veiks iki birželio 21 dienos. Maloniai kviečiame aplankyti

Trumpai apie parodą

Data	gegužės 21 d. – birželio 21 d.
Laikas	Bibliotekos darbo laiku
Vieta	Retų knygų ir rankraščių skaitykla, V a.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“