2018 m. birželio 27 d.

Birželio 27 d.: ambientinės muzikos koncertas „Garsai bibliotekai“

Ambientas. Tai – atmosferinė muzika. Čia daug erdvės minčiai. Jokių labirintų, jokių šešioliktinių natų pulsavimo. Tik iš lėto garuojančios oro pilys ir neuronų atostogos. Nacionalinė biblioteka ir garso skulptoriai „Avidja/Devita“ kviečia į netradicinį koncertą.

Biblioteka. Saulėkaitoje vartosi knygų puslapiai ir kompiuterių ekranai. Koridoriuje suvingiuoja garsai, įsmunka į auditorijas ir ištirpsta tarp skaitytojų. Tyloje subarška klaviatūra. Tušinukas smenga į užrašų knygelę. Pro durų tarpelį vėl pasigirsta trapios natų kaskados. Raidės knygose tampa lengvesnės, pakyla į orą ir virsta mintimi. „Ši muzika...“ – sumurma lankytojas, bet čia pat pamiršta ir jo pirštai nuvingiuoja kompiuterio klavišais.

Ši muzika – tai „Garsai bibliotekai“. Švelnios ir apdairios garso struktūros  lankytojų darbui ir poilsiui. Iš dvylikos stygų ir truputį magijos jas statys „Avidja/Devita“, garso skulptoriai kūrybos erdvėms.

O pradžia buvo tokia (poetinė „Avidja“ versija):

„Ši muzika... Lyg baldai“, – sumurma Erikas Satie ir jo pirštai nuvingiuoja pianino klavišais. 1917 m. Kuo ji vardu?

Lyg minkštas gobelenas ji sugeria skambų peilio ir lėkštutės susilietimą, užpildo nejaukią tylą, palydi knygos eilutę. Lūkuriuoja. Ausiai suklusus, ji subanguoja. Tada vėl panyra, pasislepia. O mums susitikus pasišnekučiuoti, ji užgožia pašalinį gatvės triukšmą. Erdvę nukloja pūkinėmis pagalvėmis, skraidančiais kilimais. Atsilošiam ir skrendam. O kai pamirštame klausyti – vėl tvirtai stovime ant kojų, šurmulyje. Ir jos jau nėra. Kuo ji vardu?

Kai po automobilio avarijos Brianas Eno gulėjo ligoninėje, ji vardo dar neturėjo. Palatoje tyliai skambėjo arfos įrašas, o Eno negalėjo pakilti iš lovos ir jo pagarsinti. Muzika skambėjo taip tyliai, kad lietaus lašai už lango akomponavo stygų virpesiui. Tad Eno klausė. O vėliau sukūrė muziką, ir vadino ją atsargia, apdairia, diskretiška. 1975 m. Bet tai nebuvo jos vardas.

Kai Kelno oro uoste Brianas Eno laukė lėktuvo, ausinių pasislėpti nuo padriko šurmulio taip pat nebuvo. Tad Eno klausė šaršalo, mintyse audė natas, o vėliau sukūrė kompoziciją ir skyrė ją oro uostams. Pavadino ją aplinkos, arba ambientine, muzika. 1979 m. Ji jau turi vardą. Ambientas.“

Ateikite išgirsti, pamatyti, patirti. Atlieka „Avidja/Devita“.

Trumpai apie renginį

Data	birželio 27 d.
Laikas	18 val.
Vieta	atrijus, III a.
Trukmė	2 val.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“