Pasaulio lietuvių jaunimo diskusijoje – siekis būti mūsų šalies ambasadoriais

Liepos 9–11 dienomis Lietuvos Respublikos Seime vyksta Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XVI Seimo posėdis. Posėdžiauja PLB nariai iš 35 valstybių. Aktyviai jo sesijose dalyvauja ir pasaulio lietuvių jaunimo atstovai, kurie į Nacionalinę biblioteką pakvietė dar ir padiskutuoti tema „Kas šiandien yra pasaulio lietuvių jaunimas?“

Pirmadienio vakarą Pasaulio lietuvių universitetas (VDU) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovai kvietė pasvarstyti, kokias pasaulio lietuvių jaunimo grupes galėtume išskirti stebėdami, kaip kinta mūsų diasporinė sąmonė.

Kas apibrėžia pasaulio lietuvių jaunimą? Ar pasaulio lietuvių jaunimas, emigrantai ir išeivija, arba diaspora, yra tapatūs? Ar svetur studijuojantys yra diaspora? Ar derėtų lietuvių „globalumą“ vertinti pagal skalę? Šiuos ir kitus klausimus analizavo diskusijos dalyviai: Manvydas Džiaugys (Vytauto Didžiojo universitetas), Marija Antanavičiūtė (Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga), Dovas Lietuvninkas (JAV lietuvių bendruomenė), Irena Kowalewska (Užsienio lietuvių studentų klubas), Rimas Leonavičius (Urugvajaus lietuvių bendruomenė), Sandra Bernotaitė (žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorė), dr. Darius Udrys (Vilniaus universitetas), prof. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo universitetas). Diskusiją vedė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga pirmininkas Vladas Oleinikovas.

Lenkijoje gimusi I. Kowalewska pasakojo apie sunkumus augant etniškai vienalytėje šalyje. Jos lietuviška kilmė daug kam atrodė neįprastai, bet ilgainiui I. Kowalewska ėmė jausti didelę aplinkinių pagarbą: „Lenkai lietuvius traktuoja pagarbiai, bet pagarbą reikia užsitarnauti“, – sakė ji.

Prof. E. Aleksandravičius pabrėžė, jog Lietuvos nepriklausomybė nepakeitė išeivių, bet padarė didelę įtaką gyvenantiems Lietuvoje: „Niekada per visą Lietuvos istoriją šitiek žmonių iš savo krašto nebuvo išvažiavę“, – teigė jis. Priežasčių jis siūlo ieškoti nevisavertiškumo komplekse, kamuojančiame lietuvius.

Kalbėta ir apie sąvokas „diaspora“, „migracija“, „emigracija“, „išeivija“. Dr. D. Udrys pabrėžė, jog šios sąvokos nėra esminiai dalykai, nes jų vartojimas kartais stato sienas, o ne vienija lietuvius.

R. Leonavičius pasakojo, jog prie Urugvajaus lietuvių bendruomenės veiklos jungiasi ir žmonės, kurių ryšys su Lietuva minimalus, tačiau jie šalyje jaučiasi kitokie, o įsitraukę į lietuvių veiklą atranda save.

S. Bernotaitė pabrėžė, jog labai svarbu, kad aktyviai veiktų užsienio lietuvių jaunimas, nes ne visos lietuvių kartos dalyvauja organizacijų veikloje.

Apibendrinami diskusiją, jos dalyviai pabrėžė, jog esminis ateities Lietuvos klestėjimo veiksnys yra švietimas, o kiekvienas, lietuvis, gyvenantis už jos ribų, turėtų nepamiršti, jog iš jo elgesio kiti spręs ir apie visą šalį.