Valstybingumo erdvėje iškilmingai paminėti Simono Daukanto metai

Lapkričio 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, įvyko renginiai, skirti lietuvių istoriko, literato, kalbininko, švietėjo, pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autoriaus Simono Daukanto (1793–1864) 225-osioms gimimo metinėms paminėti.

Ta proga Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, bendradarbiaudamas su Nacionaline biblioteka, pakvietė prof. dr. Giedrių Subačių (Ilinojaus universitetas) paskaityti viešą paskaitą „Simono Daukanto universalumas, darbų apimtys ir politika: epilogas“ ir pristatė išskirtinių archyvinių S. Daukanto dokumentų parodą.

Renginyje sveikinimo žodį tarė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas. Šio instituto mokslininkė prof. dr. Brigita Speičytė pristatė parengtos parodos koncepciją, eksponuojamus dokumentus ir jų svarbą šiandienos kontekste, kartu pasidžiaugdama nauja prof. G. Subačiaus monografija „Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834)“.

Prof. Giedrius Subačius savo paskaitoje išsamiai pristatė S. Daukanto įvairių žanrų ir tematikos parašytus veikalus, įvertindamas jų reikšmę ir svarbą šiandienos visuomenei suvokiant savo tapatybę, išryškindamas rankraščių sukūrimo aplinkybes ir jų datavimo problemą, taip pat autoriaus rašybos ypatumus.

Simono Daukanto rankraščių parodos pagrindinis eksponatas – pirmoji Lietuvos istorija lietuvių kalba „Istorija žemaitiška“ (rašyta apie 1831–1834 m.), kurioje pirmą kartą pavartotas žodis valstybė. Parodos lankytojai iki lapkričio 14 d. galės susipažinti ir su kitais nė karto viešai nerodytais S. Daukanto veikalais, tarp jų ir su vieninteliu autentišku ikonografiniu S. Daukanto atvaizdu, sukurtu Jono Zenkevičiaus 1850 m. Peterburge pačiam S. Daukantui pozuojant.

Daugiau nuotraukų ›