2018 m. lapkričio 16 d.

Švedų filmo apie kelią į Lietuvos laisvę peržiūros Nacionalinėje bibliotekoje

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka lapkričio 15 d. žiūrovus pakvietė į naujo švedų režisierės Ingelos Johansson filmo „Arčiausiai laisvojo pasaulio, 1989“ pristatymą.

Juostoje pasakojama apie 36-osios Europos lietuviškųjų studijų savaitės renginį, kuriame bene pirmą kartą susitiko laisvojo pasaulio ir laisvės nuojauta gyvenusios tuometinės dar sovietinės Lietuvos atstovai. Išskirtinis, istorinę reikšmę turintis šios studijų savaitės akcentas – pasirašytas vadinamasis Gotlando komunikatas, kuriame teigiama, kad „visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“.

Gotlando komunikato pagrindu Europos Parlamentas priėmė kelias rezoliucijas. Po komunikato pasirašymo A. Buračas, Viktoras Petkus kiti pradėjo bendrauti su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu (VLIK). Teigiama, kas Gotlando komunikatas padėjo pagrindus Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui 1990 m. kovo 11 dieną.

Tuomet organizuotame susitikime dalyvavo apie 150 žmonių, tarp jų skirtingoms partijoms ir judėjimams priklausę Lietuvos politikai, gausus būrys kultūrininkų. Pažymėtinas ypatingas Gotlando saloje gyvenusių išeivijos atstovų Jono Pajaujo ir Eugenijaus Budrio indėlis į šį susitikimą.

Autentiškais prisiminimais apie to meto įvykius po filmo peržiūros dalinosi profesorius Vytautas Landsbergis, Justas Vincas Paleckis, išsamiai to meto įvykius aprašęs savo memuaruose, aktorė Violeta Podolskaitė, Janina Matekonytė, filmo režisierė I. Johansson.

Renginys organizuotas kartu su partneriais – Lietuvos Respublikos ambasada Švedijos Karalystėje, Švedijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Švedijos menų rėmimo taryba (IASPIS).

Papildomos filmo peržiūros Nacionalinėje bibliotekoje numatomos lapkričio 17, 18, 24, 25 d., 10–18 val. Kino salėje, V a.

Nacionalinės bibliotekos vaizdo medžiagoje filmo kūrėjos I. Johansson ir Helenos Selder, Baltijos menų centro meno programos direktorės, pasisakymai (dalyvaujant Živilei Etevičiūtei, Lietuvos kultūros atašė Švedijoje), taip pat Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovo Vidmanto Valiušaičio komentaras.