2018 m. lapkričio 22 d.

Primirštas lobis: Lietuvos dvarų paveldas Nacionalinėje bibliotekoje

Lapkričio 18 d. LRT televizijos laidoje „Atspindžiai. Paveldo kolekcija“, skirtoje pasienyje su Latvija stovinčiam Malgužių (Malžgužės) dvarui, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja Asta Miltenytė pasakojo apie turtingą šio dvaro biblioteką, sukauptą kultūrą puoselėjusių grafų Keyserlingų. Dalis Malgužių dvaro bibliotekos knygų dabar saugomos Nacionalinės bibliotekos fonduose. Kai kurios iš jų kadaise į Malgužių dvarą pateko iš Rytų Prūsijos – Keyserlingų tėvoninio Rautenburgo dvaro (dab. Kaliningrado Malinovkos mieste), vadinto Mūzų namais. Rautenburgo dvare lankydavosi filosofas Immanuelis Kantas ir kitos iškilios asmenybės.

Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamente jau kurį laiką vykdomi Lietuvos dvarų kultūros paveldo tyrimai. Lituanistikos skyriaus tyrėjai rengia bajorijos kultūros paveldo registracijos ir nacionalizacijos 1940–1942 m. šaltinių publikacijas. 1940 m. vasarą, sovietams okupavus Lietuvą, buvo surengta keliolika ekspedicijų, jos aplankė pusantro tūkstančio dvarų, registruodamos menines vertybes bei bibliotekas. Vėliau, pavienėms ekspedicijoms tebeklaidžiojant po Lietuvą ir tikslinant sąrašus, registruotos vertybės buvo perkeliamos į muziejus ir bibliotekas. Ši akcija atsispindi registruotojų dienoraščiuose, ataskaitose, aktuose, spaudoje, įstaigų korespondencijoje.

Kita šaltinių publikacija iliustruos Centrinio valstybės knygyno veiklą 1919–1940 m. Nacionalinėje bibliotekoje susiklosčiusi tradicija šio knygyno veikloje matyti savo ištakas, tad rengiama publikacija skirta artėjančiam bibliotekos šimtmečiui paminėti. Knygynui formuojantis, į jį pateko dideli dvarų bibliotekų fragmentai, kultūros įstaigų bibliotekos ir dovanotos knygų kolekcijos. Taip knygynas tapo bajorijos kultūros vertybių saugykla. Absoliuti jų dauguma 1934 m. buvo perkelta į Vytauto Didžiojo universiteto biblioteką, o iš ten 1949–1951 ir 1961–1963 m. – į Vilniaus universiteto biblioteką.

Numatyta skelbti egodokumentinius šaltinius (dienoraščius, atsiminimus ir pan.), susijusius su bajoriškąja Lietuvos praeitimi. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fonde aptiktas Lietuvos ir Lenkijos visuomenininko, istoriko Władysławo Wielhorskio (1885–1967) dienoraštis, rašytas Pirmojo pasaulinio karo metais. Dabar rengiamasi jį publikuoti Lenkijoje, viliamasi paskelbti ir dienoraščio vertimą į lietuvių kalbą. Taip pat planuojama pradėti rengti keliatomį žymaus tarpukario Lietuvos advokato, politinio veikėjo Zigmo Toliušio (1889–1971) atsiminimų rinkinį: jame daug dėmesio skiriama nykstančiam tarpukario Lietuvos aristokratijos pasauliui ir įvairialypiam Kauno gyvenimui.

Be to, planuojama pradėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje gyvenusių aristokratijos giminių bibliotekų sudėties lyginamąją rekonstrukciją. Ji remsis išlikusiais XIX a. vidurio – XX a. pradžios asmeninių bibliotekų katalogais ir dabartinių bibliotekų, saugančių ar saugojusių jų knygas, rinkiniais, taip pat inventorinėmis knygomis. Į numatomų tyrimų lauką patenka tokios giminės kaip Kosakovskiai, Tiškevičiai, Čapskiai, Končiai, Plateriai, Radvilos ir Tyzenhauzai. Kol kas renkami katalogai, saugomi ne tik Lietuvos muziejuose ir archyvuose, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.