2019 m. vasario 6 d.

Nacionalinėje bibliotekoje – kandidatų į Vilniaus merus sostinės ateities vizijos

Artėjant Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimams, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko trečioji ciklo „Vizijos Vilniaus ateičiai“ diskusija. Šio ciklo metu kandidatai į Vilniaus merus visuomenei pristato pagrindines savo idėjas ir diskutuoja svarbiausiais miesto ateities klausimais. Diskusijoje dalyvavo Arūnas Degutis („Gedimino miestas“), Rajmund Klonovski („Vilniečių „Lokys“) ir Andrius Stasiukynas („Junkis“).

A. Degutis, pristatydamas programą, pažymėjo, kad trys pagrindinės programos atramos gali būti apibendrinamos vienu žodžiu – decentralizacija. „Turiu omenyje decentralizaciją politine, infrastruktūros ir miesto plėtros prasme“, – teigė A. Degutis. Visuomeninio rinkimų komiteto „Gedimino miestas“ narys pastebėjo, kad Vilnius turi būti valdomas bendruomenių atstovų. A. Degutis sakė, kad didelis dėmesys skiriamas senamiesčiui ir pamirštami Vilniaus pakraščiuose esantys miegamieji rajonai, kurie taip pat galėtų tapti gyvenamieji. „Šie rajonai turi turėti visą išvystytą infrastruktūrą, kad žmonėms nereikėtų keliauti iš vieno miesto galo į kitą tam, kad nuvežtų vaikus į darželius, mokyklas ar būrelius“, – pastebėjo A. Degutis. Kandidatas į Vilniaus miesto merus teigė, kad infrastruktūros problema gali būti išspręsta, jei miesto plėtra bus orientuota į Vilniaus pakraščiuose esančius miegamuosius rajonus. Šiuo atveju eismo našta nukris nuo pagrindinių gatvių.

Pristatydamas tris pagrindines programos gaires, R. Klonovski atskleidė, kad viena iš jų orientuota į Vilnių, kaip daugiakultūrį ir darnų miestą. „Tikrai turime kuo didžiuotis – Vilniaus istorija kuriama jau 700 metų ir įvairios tautos sostinėje gyveno darniai ir draugiškai“, – teigė R. Klonovski. Antroji programos gairė – Vilnius europietiška sostinė. „Sieksime, kad sostinė būtų lengvai pasiekiama kitų, kaimyninių šalių sostinėmis. Taip pat Vilniaus gyventojams bus lengviau pasiekiama Varšuva, Ryga ar Stokholmas“, – pažymėjo „Vilniečių „Lokio“ kandidatas į Vilniaus miesto merus. R. Klonovski pastebėjo, kad sostinė turi būti labiau prieinama ir patogi visiems, o šiuo metu to trūksta, nes Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai, kurie turi judėjimo negalią, yra vyresnio amžiaus ar turi mažų vaikų, susiduria su sunkumais, nes sostinės infrastruktūra jiems yra nepritaikyta. Trečioji pagrindinė gairė – gerųjų praktikų perkėlimas iš kitų valstybių. „Varšuva, kurios administracinis plotas yra toks pats, kaip ir Vilniaus, turi kelias stotis, pasiteisinusią, decentralizuotą viešojo transporto sistemą, miesto traukinius. Mes taip pat siūlome sostinėje įvesti greituosius miesto traukinius, kuriais naudotųsi 200 tūkst. žmonių“, – idėjas atskleidė R. Klonovski.

A. Stasiukynas pristatė pagrindinę programos viziją: „Vilnius – pirmas miestas Europoje. Labiausiai pritaikytas gyventojams, tausojantis gamtą. Miestas, kur kiekvienas gyventojas jaučiasi savo namo, savo gatvės, savo miesto šeimininku. Tai mes pasieksime įgyvendindami socialiai orientuotą programą, kur centre yra sostinės gyventojas.“ „Junkis“ atstovas į Vilniaus miesto merus pristatė tris pagrindines idėjas, kurios padės pasiekti susikurtą viziją. Pirmoji – kokybiškos viešosios paslaugos, kurios turi būti prieinamos ir pasiekiamos tiek finansiškai, tiek fiziškai. Antroji idėja susijusi su infrastruktūra – racionali transporto sistema. Trečioji idėja siejama su šilumos ūkio vystymu. „Mūsų tikslas, kad Vilniaus mieste šilumos kaina būtų mažiausia visoje Lietuvoje. Tai realu pasiekti iki 2023 metų“, – tikino A. Stasiukynas. Jis pažymėjo, kad ši idėja bus įgyvendinta, jei bus atvertas šilumos monopolis konkurencijai, įtraukti nepriklausomi šilumos gamintojai, didinamas biokuro naudojimo kiekis šilumos gamyboje ir vykdomos renovacijos.

Diskusijoje aptartos miesto rajonų problemos, piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą būdai, miesto planavimo klausimai, kandidatai atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Diskusiją moderavo politologas, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius.

Diskusijos įrašas:

Daugiau nuotraukų ›