2019 m. vasario 21 d.

100-mečio diskusija Vilniaus knygų mugėje

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, minėdama veiklos 100-metį, Vilniaus knygų mugėje kvietė atverti plačią šios ir kitų Lietuvos bibliotekų istorinių pokyčių panoramą ir diskutuoti apie aktualiausius iššūkius, išryškinti ateities perspektyvas, svarstyti bibliotekos, kaip kultūros fenomeno, vertės šiuolaikinėje smarkiai besikeičiančioje visuomenėje klausimus. Diskusijoje dalyvavo visuomenėje žinomi aktyvūs literatūros, kultūros lauko dalyviai: rašytojas prof. Tomas Venclova, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Arūnas Gelūnas, leidėjas, fotografas, dokumentinių filmų kūrėjas Marius Jovaiša, Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius, ambasadorius Rytis Paulauskas.

„Ačiū visiems, kurie fiziškai atvyko į diskusiją ir neliko prie televizorių ekranų. Jaučiuosi dėkingas tiems, kurie mus stebi televizorių ekranuose ir neliko prie kompiuterio ekranų. Aš norėčiau padėkoti tiems, kurie mus stebi kompiuterio ekranuose ir nestebi išmaniojo telefono ekranėlyje. Taip pat jaučiuosi labai dėkingas tiems, kurie stebi išmaniojo ekranėlyje, o ne veikia kažką kitą“, – diskusiją simboliniu juoku pradėjo A. Gelūnas. Pabrėždamas, kad besikeičiančioje visuomenėje informacija sklinda vis naujais ir mažesniais ekranais, jis kvietė kartu pasvarstyti, kokios turi būti priežastys, kad lankytojai atitrūktų nuo šiuolaikinių medijų ir fiziškai ieškotų žinių bibliotekose.

Prof. dr. R. Gudauskas pasidžiaugė, kad Nacionalinėje, po renovacijos atgimusioje bibliotekoje visuomet pilna lankytojų. „Manau, kad bibliotekos įsitvirtina visuomenės gyvenime kaip trečioji erdvė – po namų ir darbo. Turbūt niekur kitur, o tik bibliotekose atrasite žinių šaltinius, kurių nėra namuose ar darbe.“

Rašytojas, eseistas, viešas intelektualas T. Venclova, paklaustas, ar noras skaityti knygą ir lankytis bibliotekoje yra mirštantis ir baigtinis, pažymėjo, kad keičiantis visuomenei ir jos įpročiams visada susikuria baimė, kad tam tikri elementai išnyks, o tai, kas nauja, yra absurdiška. „Manoma, kad knygos netenka prasmės, tačiau ne. Knygos nežus. Jos išliks aukščiausias vertybes skleidžiančiu šaltiniu. Lygiai taip pat ir biblioteka, manau, ji išliks ta erdve, į kurią žmonės atvyks norėdami knygos pagalba bendrauti ir pajusti ryšį su praėjusiomis kartomis“, – knygų vertybinį svorį išskyrė T. Venclova.

Ne kartą visą Lietuvą iš paukščio skrydžio fotografavęs M. Jovaišą prisipažino, kad biblioteka jam išlieka šviesą skleidžiantis objektas. „Esu naujos kartos atstovas, kuris knygas skaito per išmaniuosius įrenginius, tačiau tai nepakeičia knygos vertybinio kraičio. Biblioteka taip pat patiria tam tikras transformacijas, bet tai nepakeičia jos esmės – biblioteka yra bendruomenės susitelkimo, kultūros renginių, diskusijų, pristatymų ar parodų erdvė, kuri nesustoja skleisti žinių šviesos“, – sakė fotografas M. Jovaiša.

Anot URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktoriaus R. Paulausko, Nacionalinė biblioteka išlieka reikšminga diplomatiniame kontekste. „Žodis „nacionalinė“ sukuria tam tikrą prestižą ir tą užsienio valstybės labai gerai suvokia. Visi renginiai, vykstantys Nacionalinėje bibliotekoje, yra verti visuotinio, nacionalinio dėmesio. Šis prestižo aspektas visada išlieka ir sukuria bibliotekai sutaurintos aplinkos pojūtį, o tai itin vertina užsienio valstybės“, – dalijosi mintimis R. Paulauskas.

Diskusijos dalyviai, diskutuodami apie naujos kartos, vaikų įtraukimą į bibliotekos veiklas, priėjo išvadą, kad vertybės ir įpročiai perimami iš šeimos. Prof. dr. R. Gudausko teigimu, Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente sukurta nepaprasta erdvė, skirta vaikams: „Organizuojamos edukacijos, kūrybiniai žaidimai, skaitytojų klubai ir kitos veiklos, kurios ugdo ir kuria ateities skaitytoją.“

---

Daugiau nuotraukų ›