2019 m. kovo 29 d.

Kovo mėnesio kino programa Nacionalinėje bibliotekoje

Gamtai bundant iš žiemos miego, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia neatitolti nuo Lietuvos atgimimo. Kovo mėnesį kino popietėse Nacionalinės bibliotekos lankytojai galės prisiminti ir analizuoti ryškių asmenybių istorijas. Laisvų, dažnai nesuprastų, keičiančių Lietuvą asmenybių gyvenimo vingiai tapo jungiamosiomis Lietuvos istorijos grandimis. Dokumentiniai filmai „Tumo kodeksas“, „Romas, Tomas ir Josifas“, „Audrys“ ne tik pristatys Lietuvos ryškiausių asmenybių gyvenimus, bet ir perteiks istorijas, budinančias meilę Lietuvai.

Kovo 15 d. 12 val. – filmas „Tumo kodeksas“ (rež. Eimantas Belickas)

Panaikinus spaudos draudimą, ima trūkinėti išorinio pavergimo pančiai, tačiau priespaudos šimtmečiai paliko žymių, kurios pačios savaime neišnyksta. Vergovės apnašų „nugramdymas“ tampa Juozo Tumo-Vaižganto kultūros darbo ašimi dar tada, kai nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja atrodė tik drąsi ir kilni svajonė. Jis pasigenda lietuvių šviesuomenės kilnumo ir kultūros, leidžiančios skirtingų pažiūrų žmonėms sutarti dėl svarbiausių dalykų. Kai politika virsta kova be taisyklių, Vaižgantas protestuoja: „Aš – nebe politikas“.

J. Tumas-Vaižgantas aiškiai supranta, kad laisvė nuo išorinio pavergimo – tik pradžia, kad tik laisvas nuo tuščių ambicijų, gobšumo, apsileidimo ir pataikavimo žmogus gali sukurti tokią Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi. Lietuvių prozos klasikas nuolat pats elgiasi kaip laisvas žmogus. Susirašinėjimuose su Petru Klimu aptinkame ir gilaus susirūpinimo Lietuvos likimu ženklų. P. Klimas bando guosti „dėdę“, kad rinkimai visada kelia smarvių, bet ir jis, Lietuvos atstovas Paryžiuje, serga dėl politinės kultūros stygiaus tėvynėje. Jų dialogas laiškais pasiekia kulminaciją, kai abu suvokia, kad demokratinės dorybės reikalauja tvirtesnės motyvacijos, nei senasis jau nusidėvėjęs patriotizmas, kuris buvo paveikus atgimimo aušroje.

Dviejų skirtingų kartų atstovų pokalbis persikelia į egzistencinį lygmenį, kai abu sutaria, kad Lietuvos ir pasaulio viltis – tobulėjimas puoselėjant krikščioniškąsias vertybes, tik P. Klimas tikėjimą laiko pirmiausia privačiu reikalu ir turi daug priekaištų bažnyčiai, o Vaižgantas mano, kad bažnyčios vaidmuo, kad ir labai netobulai atliekamas, tebėra svarbus visuomenės gyvenime. Savo ruožtu laisvo žmogaus laikysena užtraukia kunigui bažnytinės hierarchijos nemalonę, jis priverstas ginti savo gerą vardą. Viešojo gyvenimo smūgius atsveria likimo dovana – galimybė darbuotis „Naujosios Romuvos“ žurnale ir atkurti rašytojų draugiją, kurios pirmininku išrenkamas vienbalsiai. Tik gyvenimo jau likę ne tiek daug.

Minėdami Juozo Tumo-Vaižganto 150-ąsias gimimo metines kviečiame kartu peržvelgti atgimstančios Lietuvos istorijos puslapius. Renginyje dalyvaus ir filmą pristatys režisierius E. Belickas.

Režisierius E. Belickas. Scenarijaus autorė Liudvika Pociūnienė. Operatorius Narvydas Naujalis. Scenografė Dalia Dudėnaitė. Kostiumų dailininkė Rasa Taujanskienė. Vykdomoji prodiuserė Jurga Naraškevičiūtė. Prodiuserė Teresa Rožanovska.

Filmas bus rodomas lietuvių k. Filmo anonsą galite peržiūrėti čia ›

Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

---

Kovo 22 d. 12 val. – filmas „Romas, Tomas ir Josifas“ (rež. Lilija Vjugina)

Kai literatų iš Maskvos šeima – Liudmila ir Andrejus Sergejevai pirmą kartą atvyko ilsėtis į Palangą, jie net negalėjo įsivaizduoti, kokią įtaką tai turės XX a. literatūros istorijai ir kad jie taps jungiamąja grandimi, savotišku tilteliu „Rytai–Vakarai“, nutiestu sovietiniais laikais.

Palangoje sutuoktiniai susipažino ir susidraugavo su poetu Tomu Venclova, jam netrukus pristatė savo draugą Josifą Brodskį. Pakvietė J. Brodskį atvažiuoti į Vilnių ir jis ėmė dažnai lankytis Lietuvoje, kur ne tik rašydavo puikius eilėraščius, bet ir gydėsi dvasines žaizdas. Lietuvos sostinėje poetas pirmą kartą iš T. Venclovos išgirdo apie lenkų ir lietuvių rašytoją Česlavą Milošą, su kuriuo susipažino jau emigracijoje. Vėliau poetai padėjo T. Venclovai emigruoti iš SSRS.

Šių trijų „amžiaus sūnų“ kai kurie likimų bruožai nuostabiai panašūs. Visi pasitraukė iš Rytų imperijos. Visi gyveno (gyvena) JAV, greičiau tapusiomis bendro likimo vieta, nei vienintele išsigelbėjimo sala. Visi – Amerikos universitetų profesoriai. Du iš jų – Nobelio premijos laureatai. Visus juos sieja ne tik emigrantų likimas, bet ir meilė Lietuvai. „Vilno man yra atskaitos taškas ir galimybė, būtent NORMALUMO GALIMYBĖ“, – rašė Č. Milošas. Tokia pat „normalumo galimybe“ Vilnius tapo ir Josifui Brodskiui.

Filmo pagrindinis rėmėjas Lietuvos Kino Centras. Scenarijaus autorė ir režisierė L. Vjugina. Operatoriai Aleksandra Mamajeva, Kęstutis Plevokas, Andrius Seliuta, Audrius Zelenius. Prodiuserė Teresa Rožanovska.

Filmas bus rodomas lietuvių k. Filmo anonsą galite peržiūrėti čia ›

Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

---

Kovo 29 d. 12 val. – filmas „Audrys“ (rež. Aleksas Matvejevas)

„Audrys“ – tai filmas apie vienintelį šiuo metu kardinolą Lietuvoje. Audrys Juozas Bačkis, nepaveiktas sovietmečio, laisvas ir todėl dažnai nesuprastas, kitoks. Žmogus, kurio misija buvo atėjus naujiems laikams iš esmės pakeisti bažnyčią Lietuvoje. Tai dokumentinis filmas apie asmenybę, kurios daugelis nepažįsta arba susikūrė klaidingą įvaizdį.

Filmavimo vietos buvo Vilnius, Paryžius, Roma ir Užpaliai. Žiūrovai galės pamatyti ne tik epizodus iš kardinolo gyvenimo, bet ir jo artimiausios aplinkos žmones. Įdomiais ir netikėtais prisiminimais apie bendravimą su A. J. Bačkiu filme dalinasi prezidentas Valdas Adamkus, vyskupai Sigitas Tamkevičius ir Gintaras Grušas, bendradarbė Vatikane Flaminia Giovanelli, brolis Ričardas Bačkis, kunigas Kęstutis Dvareckas, vaikystės draugai iš Paryžiaus ir kiti.

Filmo autoriai 2015 m. sukūrė dokumentinį filmą „Pasitikiu Tavimi“, pelniusį publikos prizą Sidabrinių gervių apdovanojimuose. 2016 m. jis buvo nominuotas tarp trijų geriausių pasaulio krikščioniškų filmų festivalyje „Mirabile Dictu“ Romoje. Filmo peržiūroje dalyvaus ir filmą pristatys režisierius A. Matvejevas ir operatorius Haroldas Klevinskas.

Režisierius A. Matvejevas. Scenarijaus autorė Ingrida Laimutytė. Operatorius H. Klevinskas. Kompozitorius Julius Aglinskas.

Filmas bus rodomas lietuvių k. Filmo anonsą galite peržiūrėti čia ›

Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).

Linkime gerų įspūdžių.

Trumpai apie renginius

Diena	Laikas	Vieta	Filmas
Kovo 15 d.	12 val.	Kino salė, V a.	„Tumo kodeksas“ 2018 m., dokumentinis, 86 min., rež. E. Belickas.
Kovo 22 d.	12 val.	Kino salė, V a.	„Romas, Tomas ir Josifas“ 2018 m., dokumentinis, 57 min., rež. L. Vjugina.
Kovo 29 d.	12 val.	Kino salė, V a.	„Audrys“ 2017 m., dokumentinis, 57 min., rež. A. Matvejevas. Susitikimas su rež. A. Matvejevas ir operatoriumi H. Klevinskas.