2019 m. kovo 6 d.

Kelyje į Nepriklausomybę, be ryžto ir drąsos, netrūko ir palankiai sutapusių aplinkybių

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vasario mėnesį vyko dokumentinių filmų peržiūrų ir diskusijų ciklas „Iš naujausios Lietuvos istorijos“, kuriame kalbėta apie paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais Lietuvoje vykusius procesus, Sąjūdžio vaidmenį Lietuvos kelyje į Nepriklausomybę ir jos įtvirtinimą. Diskusijų dalyviai ir svečiai prisiminė įvykius, kuriuose patys dalyvavo, stebėjo ir analizavo.

Diskusijoje po filmo „Vytautas Landsbergis – laisvės keliu“ (rež. Agnė Marcinkevičiūtė ir Gražina Ručytė-Landsbergienė) peržiūros visuose ciklo renginiuose dalyvavęs prof. Vytautas Landsbergis šmaikštavo, kad filmas tendencingas: nors surinkti archyviniai kadrai atskleidžia to meto politinę įtampą ir grėsmingą atmosferą, tačiau daugiausia liudija Lietuvos sėkmės istoriją ir gerosios valios pergalę kelyje į laisvę. „Atrodo, kad mes tik einam ir laimim be jokių didesnių kliūčių. Toks ir buvo galutinis Sąjūdžio veiklos rezultatas. Tokia ir šio filmo idėja – parodyti sėkmingai nueitą kelią į laisvę“, – kalbėjo prof. V. Landsbergis. Po filmo profesorius pasakojo ir apie kitą Lietuvos kelio į laisvę pusę: ne tik apie nuolatinę konfrontaciją su komunistais, bet ir vidines Sąjūdžio problemas.

Kaip Sąjūdžio veiklos pradžia ir Lietuvos valstybės atkūrimo procesai atrodė stebintiems iš Vakarų, pasakojo filosofas ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius, rengęs komentarus apie tuometinius įvykius Sovietų Sąjungoje „Laisvosios Europos“ radijui. K. Girnius priminė apie pradžioje vyravusį atsargų Vakarų požiūrį į Baltijos šalyse vykstančius procesus, apie Vakarų valstybių siekį išsaugoti tarptautinį stabilumą, kurį grasino išklibinti neramumai Sovietų Sąjungoje. Vis dėlto išskirtinė Baltijos šalių politinė ir istorinė situacija Sovietų Sąjungoje buvo pripažįstama, jai apibūdinti Vakaruose naudotas terminas „Baltic exceptionalism“.

Kalbėdamas apie Lietuvai lemtingą istorinį laikotarpį, K. Girnius, neneigdamas Lietuvos žmonių ryžto ir drąsos, priminė ir palankiai sutapusias aplinkybes bei kartais sunkiai paaiškinamą Maskvos reakcijos į Sąjūdžio veiklą vangumą iki Nepriklausomybės paskelbimo.

Renginio vedėjas, diskusijų ciklo organizatorius, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis priminė, kad Lietuvos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas vienintelis Baltijos šalyse neišbuvo visos kadencijos. Atsakydamas prof. V. Landsbergis atskleidė nemažai pirmųjų Lietuvos Nepriklausomybės metų vidinio politinio gyvenimo detalių.

Kai kurie liudytojų pasakojimai ir prisiminimai apie politines ir diplomatines pastangas, grąžinusias Lietuvą į Europos valstybių žemėlapį, renginio metu skambėjo kaip humoreskos. Šmaikštaujant papasakota, kaip tuometis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roland’as Dumas išprašė iš tarptautinės saugumo konferencijos Paryžiuje pirmąjį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Algirdą Saudargą ir jo pavaduotoją Valdemarą Katkų. „Kartu pasivaikščiojome lietui lyjant po Paryžių“, – įvykį prisimena K. Girnius. Diplomatas Rimantas Morkvėnas priminė pirmąjį Lietuvos atstovų vizitą NATO būstinėje Briuselyje 1991 m. gegužės 31 d. Tai buvo neoficialus, niekur neskelbtas ir neįamžintas susitikimas, spontaniškai suorganizuotas Lietuvos atstovų susitikimo su Beniliukso šalimis metu.

Daugiau atsiminimų ir komentarų iš pirmų lūpų – renginio vaizdo įraše.