2019 m. balandžio 11 d.

Maxo Tegmarko knygos „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto pasaulyje“ pristatymas

Nepaprastai greitai besivystančios dirbtinio intelekto technologijos mokslinės fantastikos scenarijus jau greitai galės paversti tikrove. Tik nežinia, ar žmogus suspės susitvarkyti su savo šaltos logikos kūriniu.

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta fiziko, kosmologo profesoriaus Maxo Tegmarko knyga „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto pasaulyje“. Jos autorius yra vienas iš „Gyvybės ateities instituto“ įkūrėjų, efektyviojo altruizmo šalininkas, dviejų knygų ir daugiau nei 200 mokslinių straipsnių autorius. Jo tyrimus dėl dirbtinio intelekto keliamos egzistencinės rizikos finansuoja „Tesla Motors“ įkūrėjas Elonas Muskas. Renginyje apie dirbtinį intelektą pasakojo Vilniaus universiteto profesorius fizikas Mikas Vengris ir inovatyvaus verslo atstovas matematikas, įmonės „Oxipit“ vadovas Gediminas Pekšys. Mokslininkus kalbino žurnalistas ir vertėjas Aurelijus Katkevičius.

G. Pekšys M. Tegmarko knygą rekomenduoja paskaityti visiems. Pasak jo, dabar žmonija yra ties maža dirbtinio intelekto revoliucija, tad kiekvienam verta susipažinti su šios knygos turiniu. Joje pasakojama, kas gali nutikti žmonijai porevoliuciniame pasaulyje. Knygos autorius stengiasi būti kiek įmanoma objektyvesnis nagrinėdamas įvairias sritis ir klausimus, susijusius su dirbtiniu intelektu. Šiandien dirbtinis intelektas palengvina darbą ir gyvenimą atlikdamas lengvas užduotis. Pasak A. Katkevičiaus, dažnas lietuvis tuo naudojasi bene kasdien: rašant telefonu žinutę dirbtinis intelektas užbaigia sakinius, navigacija suranda optimaliausią maršrutą į darbą, praneša dabartinės vietos orus ir t. t. Galų gale didžiąją naujienų apie sportą, kriminalus ir biržą pasaulyje dalį rašo dirbtinis intelektas. G. Pekšys teigia, kad lietuviai ne pėsti jo kūrimo srityje: kasmėnesiniuose susirinkimuose dalyvauja keli šimtai žmonių, rengiamose konferencijose atsirado ne vienas verslo startuolis, bendrovė „Neurotechnology“ savo technologija pirmauja pasaulyje. M. Vengris priminė, kad dėl dirbtinio intelekto klaidų kyla ir grėsmių – dėl navigacijos klaidos žmonės automobiliu įvažiuoja į vandens telkinį, naudodamiesi interneto vertėju neteisingai išsivertę vaistų vartojimo instrukciją miršta jų perdozavę. Taip atsitinka, nes šiomis technologijomis naudojamasi nepakankamai kritiškai.

Pasak M. Vengrio, didžioji kompiuterio galia yra gebėjimas mokytis ir tobulėti. Pasitelkdamas nuodugnų mokymąsi, dirbtinis intelektas jau dabar rašo filmų scenarijus. Tada ir kyla etinių klausimų dėl profesijų išstūmimo –  ar galiausiai visi būsime pakeisti robotais? M. Vengris siūlo galvoti apie socialinių tinklų kūrimą – jie pasirūpintų žmonėmis, praradusiais darbą dėl dirbtinio intelekto. Anot mokslininko, svarbu suprasti, kad dirbtinis intelektas dar nesugeba veikti atvirame žmonių pasaulyje. Pasak M. Vengrio, žmonės gali išmokyti programas spręsti konkrečius uždavinius ribotoje informacinėje erdvėje, tačiau jos dar nepajėgios pasiekti žmogaus intelekto lygio, kuris greitai interpretuoja ir laisvai veikia kintančioje aplinkoje.

Daugiau nuotraukų ›