2019 m. balandžio 23 d.

Balandžio 23 d.: diskusija „Koks naratyvas kuriamas lietuvių migrantų šeimose?“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Pasaulio lietuvių universiteto (Vytauto Didžiojo universitetas) diskusija, skirta aptarti, koks naratyvas kuriamas lietuvių migrantų šeimose.

Prieš septynerius metus Lietuvos spaudoje skelbtas tyrimas parodė, kad mūsų šalies šeimos savo vaikams vidutiniškai skiria 7 minutes dėmesio per parą. Šis faktas tarsi atskleidė pasakojimų apie save, bendruomenę ir Lietuvą nagrinėjimo beprasmybę, privertė susimąstyti apie būtinybę analizuoti visuotinio nesikalbėjimo pasekmes. Kartu su didžiuliais migracijos mastais atsiradęs migrantiškasis pasakojimas, aiškinantis pasitraukimo iš gimtųjų vietų motyvus, atrodo, tebėra kaip reta gyvas tiek Lietuvoje, tiek emigracijoje ir suteikia galimybę iš šalies ir iš naujo mėginti įvertinti atramas, į kurias remiasi jo tapatybė. Migrantų suformuotų naratyvų pažinimas drauge yra raktas ir į Lietuvoje pasilikusiųjų pasaulį ar net šių abiejų – Lietuvos ir migrantiškojo – patyrimo jungtis.

Akivaizdu, kad su sovietinės sistemos užkonservuotos modernybės griūtimi Lietuvos gyventojus ištiko ne tik visi įmanomi ekonominiai, socialiniai ir politiniai lūžiai, bet ir tapatybės krizė, ypač jautriai išsiskleidžianti ir kūju į memorialines lentas atsimušanti nagrinėjant probleminius kolektyvinės atminties klausimus. Todėl, bandant perprasti migrantiškuosius pasakojimus, verta susitelkti į nostalgiškąjį Lietuvos vaizdinį, drauge klausiant, kaip ir kokiu būdu šiame pasakojime veikia konfliktinės praeities interpretacijos, kaip jos pasakojamos ir kaip sprendžiamos „didžiojo pasakojimo“ apie Lietuvą problemos „mažojo žmogaus“ aplinkoje.

Ar apskritai po DP (angl. Displaced Persons) kartos „Lietuvos gelbėjimo“ pasakojimo dar egzistuoja pasaulio lietuvius vienijantis naratyvas? Ar šiandienos globaliame, bet sykiu ir labai atomizuotame pasaulyje yra vietos naujam lietuvių didžiajam pasakojimui? Jei taip, tai į kokias patirtis ir archetipus gali remtis šiandienos pasaulio lietuvis, norintis papasakoti funkcionalų pasakojimą apie individualius ir kolektyvinius išgyvenimus?

Įmanomas visai kitoks žiūros į save būdas sueižėjusių tapatybių pasaulyje – atsigręžti į savo šeimos istoriją, savos genealogijos pažinimą, „mažųjų tėvynių“ ieškojimą, taip drauge įprasminant ir didžiuosius istorijos pasakojimus. Tačiau mus riboja paradoksali būsena, kai šiandienos jaunuomenei lengviau perteikiami didieji pasakojimai apie mūšius ir tautinius herojus, nei asmeninės istorijos.

Kokie psichologiniai ir istoriniai barjerai formuoja tokią realybę? Kokių nuostatų ir įrankių reikėtų jai pakeisti? O galbūt jų jau esama? Kam turėtų tekti pagrindinis krūvis pasirinkus individualiųjų istorijų gaivinimo kelią – šeimai ar mokyklai? Galiausiai, ar įmanoma, kad archetipinis Petro Rimšos skulptūros „Vargo mokykla“ vaizdinys, tinkamai pritaikytas mūsų dienoms, tebėra funkcionaliausias ir paveikiausias kolektyvinio naratyvo konstravimo kelias?

Atsakymų į šiuos klausimus ieškos diskusijos dalyvės: dr. Eglė Kačkutė, dr. Violeta Davoliūtė, dr. Dalia Cidzikaitė. Diskusiją moderuos dokt. Domas Boguševičius.

Trumpai apie renginį

Data	balandžio 23 d.
Laikas	18 val.
Vieta	Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė	2 val.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Partneriai ir rėmėjai	Pasaulio lietuvių universitetas (Vytauto Didžiojo universitetas)
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“