2019 m. balandžio 25 d.

Balandžio 24–25 d.: paskaitų ciklas „Naujas žvilgsnis į nūdieną“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Prancūzų institutu Lietuvoje, tęsia paskaitų ciklą „Naujas žvilgsnis į nūdienos pasaulį“, skirtą XXI amžiaus iššūkiams. Mūsų visuomenė išgyvena įvairius sukrėtimus, augančią nelygybę, susiduria su didėjančiais tautų vidiniais ir išoriniais skirtumais, o solidarumo principo, deja, pasigendama. Planeta, kurioje gyvename, patiria pusiausvyros svyravimus ir mokslininkai dažnai mus įspėja apie pavojingą jų dinamiką. Verta pažymėti, kad pokyčiai ir sukrėtimai nėra tik neigiami ar pesimistiniai. Jie gali būti ir teigiami, padedantys mūsų visuomenei tapti geresnei. Šiuolaikinė istorija parodė, kad, jei nesilaikome neteisingų tradicijų, išdrįstame keisti ir priimti naują požiūrį į išorinį pasaulį, galime eiti pažangos keliu. Paskaitų cikle „Naujas žvilgsnis į nūdieną“ rašytojas Eugène’as Ebodé ir sociologas François Héranas, remdamiesi mūsų dienų aktualijomis, dalysis mintimis šia tema.

Balandžio 24 d. 17.30 val. Eugène’o Ebodé paskaita „Žmogaus pasipriešinimo galia prieš neteisybę“

Rašytojas Eugène’as Ebodé analizuos sukrėtimus tiek teigiamu, tiek neigiamu aspektu. Kalbėdamas apie mūsų šiuolaikinės visuomenės problemas, tokias kaip vienatvė, nelygybė, migracija, jis aptars įvairius sukrėtimus, kurie leidžia mums susidoroti su nesąžiningomis ar dramatiškomis istorinėmis situacijomis. Remdamasis tokiais pavyzdžiais, kaip Rosa Parks ir pilietinių teisių judėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Mandelos pasipriešinimas Apartheido politikai (naujausio romano Le balcon de Dieu tema), rašytojas bandys parodyti, kad sukrėtimai gali būti žmogaus atsparumo ir gebėjimo pasipriešinti įrodymas.

Rašytojas, mokytojas E. Ebodé gimė 1962 m. Dualà mieste Kamerūno Respublikoje. 1982 m. išvyko į Prancūziją. 1988 m. įgijo politikos mokslų diplomą, Monpeljė Paulo Valéry universitete (Université Paul-Valéry de Montpellier) įgijo prancūzų literatūros daktaro laipsnį, baigė aukštąją komunikacijos mokyklą CELSA, Politikos mokslų institutą Provanso Ekse. Dirba literatūros kritiku šveicarų laikraštyje Le Courrier de Genève, dėsto André Chamsono licėjuje (André Chamson du Vigan). Penkiolikos knygų autorius daugiausia dėmesio skiria socialiniams lūžiams ir tarpusavio bendradarbiavimo svarbai. E. Ébodé savo romanuose pasakoja apie herojiškų moterų asmenybes, pavyzdžiui, Sovereign Magnificent, išgyvenusią tutsiu genocidą Ruandoje (Souveraine Magnifique, Gallimard, 2014), amerikietę Rosa Parks (La Rose dans le bus jaune, Gallimard, 2013) ar mažai žinomą Casamance Aline Sitoé Diatta ir jos vaidmenį kritikuojant kolonizaciją Senegale (La transmission, Gallimard, 2002). Jo romane Le Balcon de Dieu (Gallimard, 2019) pabrėžiama ir giriama moterų „skaitmeninė revoliucija“ Majote.

E. Ébodé yra pelnęs ne vieną apdovanojimą: Eve Delacroix premiją (Académie française), Yambo Ouologuemo premiją ir Jean d’Heurs’o istorinio romano premiją. E. Ébodé buvo radijo France Inter laidos Cosmopolitaine literatūros skyrelio apžvalgininkas. Taip pat apdovanotas Meno ir literatūros kavalieriaus ordinu (2010).

Paskaita bus tiesiogiai verčiama į lietuvių kalbą. Daugiau informacijos ›

Balandžio 25 d. 17.30 val. François Hérano paskaita „Europos susiskaldymas „migrantų krizės“ akivaizdoje: analitinė esė“

Per ketverius metus (2015–2018) trukusį Artimųjų Rytų ir Afrikos kyšulio prieglobsčio prašytojų antplūdį Europos Sąjungos šalys užregistravo beveik 4 mln. prieglobsčio prašymų, iš jų daugiau kaip 40% – Vokietijoje, 10% – Prancūzijoje, 10% – Italijoje ir tik 8% – 11-oje valstybių narių iš buvusio komunistinio bloko. Šie skirtumai toliau didėja, kai svarstome prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, atsižvelgdami į priimančiųjų šalių gyventojų skaičių. Kaip paaiškinti, kad Europos Sąjunga taip susiskaldė prieglobsčio suteikimo klausimu? Kodėl vyksta šis „kurčiųjų“ dialogas tarp Rytų ir Vakarų Europos, tarp Šiaurės ir Pietų? Remdamasis faktais, F, Héranas nagrinės įvairius paaiškinimus, pristatys geografinius, istorinius, kultūrinius ir sociopolitinius veiksnius, kurie gali formuoti viešąsias diskusijas dėl migracijos Europoje.

F. Héranas gimė 1953 m. Baigė aukštąją mokyklą Paryžiuje (École normale supérieure), įgijo filosofijos dėstytojo laipsnį (1975), parašė antropologijos disertaciją Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (ENSS) (1979), įgijo daktaro laipsnį Paryžiaus Descartes’o universitete (Universite Paris Descartes) (1996). Jis laimėjo Zellidja stipendijas savo tyrimams Egipte (1969) ir Libane (1970). Po ketverių metų tyrimų Ispanijoje ir Bolivijoje pradėjo dirbti Nacionaliniame demografijos tyrimų institute (INED) ir Nacionaliniame statistikos ir ekonomikos tyrimų institute (INSEE), kur atliko prancūzų socialumo (1982), porų susidarymo (1984), šeimų švietimo (1992), rinkėjų aktyvumo (1995–1998), šeimos klausimyno, susijusio su 1999 m. gyventojų surašymu, tyrimus. 1993–1998 m. vadovavo INSEE demografiniams tyrimams, 1999–2009 m. – INED institutui.

2008 m. liepą buvo išrinktas Europos gyventojų skaičiaus tyrimų asociacijos (European association for population studies, EAPS) prezidentu.

Nuo 2010 m. balandžio mėnesio vadovauja Paryžiaus Sorbonos universiteto (Sorbonne Paris Cité) Mokslo ir pedagogikos orientavimo tarybai. Šiuo metu dėsto Aukštojoje politikos mokslų mokykloje (Sciences Po), Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (EHSS) ir Lundo universitete Švedijoje.

2017 m. birželį buvo išrinktas Prancūzijos kolegijos (Collège de France) Migracijos ir visuomenės katedros profesoriumi, vadovauja Migracijos institutui (Institut Convergences Migrations).

Pagrindinės F. Herano tyrimų kryptys: tarptautinės migracijos priežastys ir pasekmės, giminystės sistemų formalizavimo istorija nuo Romos teisės iki šių dienų, sociologinių veiksmų teorijų istorija, kalbų evoliucija Prancūzijoje.

Paskaita bus tiesiogiai verčiama į lietuvių kalbą. Daugiau informacijos ›

Trumpai apie renginius

Data	Laikas	Trukmė	Vieta	Renginys
Balandžio 24 d.	17.30 val.	2 val.	Valstybingumo erdvė, II a.	Eugène’o Ebodé paskaita „Žmogaus pasipriešinimo galia prieš neteisybę“
Balandžio 25 d.	17.30 val.	2 val.	Valstybingumo erdvė, II a.	François Hérano paskaita „Europos susiskaldymas „migrantų krizės“ akivaizdoje: analitinė esė“