2019 m. birželio 12 d.

Į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašyti du nauji Nacionalinės bibliotekos dokumentinio paveldo objektai

Nacionalinė biblioteka gali pasidžiaugti, kad į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašyti du nauji dokumentinio paveldo objektai.

Pirmasis – tai Vilniaus gaono, Lietuvos žydų mąstytojo Elijo ben Saliamono Zalmano (1720–1797) 1799–1940 m. įvairiose Europos šalyse ir miestuose publikuotų darbų kolekcija. Joje – ir keli pasaulyje reti leidiniai, beveik visi jie yra vieninteliai Lietuvoje. Paradoksalu, kad pats Vilniaus gaonas nepaskelbė nė vieno savo teksto. Jo mokymas buvo kruopščiai konspektuojamas ir surašomas mokinių, sūnų ir žentų, o po jo mirties pradėtas redaguoti ir publikuoti. Jis kalbėjo praktiškai visomis svarbiomis judaizmo ir žydų religinės pasaulėžiūros temomis: žydų religinės teisės, giluminės Talmudo tekstologijos ir Biblijos studijų, etikos, kabalos. Kiekviena šių temų Elijas ben Saliamonas Zalmanas paliko gilių įžvalgų, formavo Lietuvos žydams būdingą analitinį požiūrį į religinius tekstus bei jų suponuojamas praktikas. Spausdintinis Vilniaus gaono palikimas paskleidė jo mokymą po pasaulį ir išgarsino Lietuvą kaip žydų religinio mokymo ir intelektualumo centrą.

Antrasis dokumentinio paveldo objektas – tai vienuolika Lietuvos istoriko, rašytojo, švietėjo Simono Daukanto (1793–1864) rankraščių, rašytų nuo 1831 iki 1858 m. ir apimančių svarbias S. Daukanto veiklos sritis: istoriografiją, antikinių ir naujųjų autorių vertimus bei leksikografiją. Jungtinė paraiška šiam unikaliam dokumentų rinkiniui įvertinti buvo teikta kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu bei Vilniaus universiteto biblioteka. Aštuoni šio rankraščių korpuso vienetai saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, du – Vilniaus universiteto bibliotekoje, vienas – Nacionalinėje bibliotekoje. Pastarasis – tai iš lotynų kalbos verstos Trogaus Pompėjaus istorijos epitomės juodraščio „Historya Justina“ pratarmės švarraštis „Jistoriję Justinaus“ (parguldę Isz Łotynû kałbôs i Zaemaitiû K. Daugkientys metusî 1798, Sankt Peterburgas, po 1834, 7 lapai).

S. Daukanto darbai turi ypatingos reikšmės lietuvių kultūrai, jo rankraščiai suteikia daug duomenų S. Daukanto tekstologijos tyrimams, apskritai to meto kultūrai pažinti. S. Daukanto rankraščių rinkinys yra unikalus. Šie 11 rankraščių rašyti beveik 30 metų, todėl atspindi brandžiausią ir kūrybingiausią S. Daukanto gyvenimo laikotarpį.

Oficiali UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimų teikimo ceremonija vyks 2019 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Tai bus vienas svarbiausių kasmet vykstančių Europos kultūros paveldo dienų minėjimo renginių.