Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko antras prieš mėnesį prasidėjusio ciklo „Lietuva ir Rytų kaimynystės regionas“ susitikimas. Šįkart pokalbiui apie artimą Lietuvos kaimynę – Ukrainą organizatoriai pakvietė šios šalies intelektualą Tarasą Vozniaką. Svečią kalbino rašytojas Herkus Kunčius ir istorikas Alvydas Nikžentaitis.
Susitikime kalbėta apie pastarųjų dienų tragiškus įvykius Ukrainoje, kai šios savaitės pradžioje Rytų Ukrainoje prorusiškiesiems separatistams iš artilerijos pabūklų apšaudžius Ukrainos vyriausybės pajėgas žuvo keturi kariai. Pasak T. Vozniako, Rusijos agresija tik pagreitino pilietinės visuomenės formavimąsi ir brandą, o euroatlantinę valstybinės raidos kryptį pasirinkusi Ukraina šį siekį įtvirtino ir atskira konstitucine pataisa. Todėl svečias sakė esantis ramus dėl Ukrainos vakarietiško politinio kurso ateities, nors ir kritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vykdomą politiką. Prelegentas teigė, kad pats prezidentas greičiausiai nesitikėjo būti išrinktas, todėl vis dar nelabai žino, kaip ir ką prezidentas veikia, o „realus gyvenimas – tai ne filmas, situacijų pagal parengtą scenarijų – nesuvaidinsi“.
Buvo aptartos Ukrainos tautos ir gyventojų sąvokos, samprotauta apie vangų Ukrainos diasporos požiūrį į Ukrainos valstybės reikalus, kritikuota vykdomoji valdžia, kuri nepajėgia kovoti su senomis Ukrainos piktžaizdėmis – korupcija ir oligarchų įtaka, aptarta dabartinė situacija ir visuomenės nuotaikos Ukrainoje.
Moderatorių prašymu susitikimą T. Vozniakas pradėjo pristatydamas save ir savo veiklą.
Gimęs iš Magadano sugrįžusių tremtinių šeimoje, T. Vozniakas studijavo inžineriją Lvovo politechnikos institute. Pašauktas į sovietinę armiją, ketvertą metų kaip žvalgybos kuopos karininkas tarnavo Afganistane. Tuo metu atidžiau susidomėjo filosofija ir į ukrainiečių kalbą išvertė pluoštą Edmundo Husserlio, Romano Ingardeno, Martino Heideggerio, Gabrielio Marcelio ir Hanso Georgo Gadamerio darbų.
Prasidėjus Michailo Gorbačiovo „perestroikai“, tapo demokratinio judėjimo aktyvistu ir Lvovo tekinimo įrenginių fabrike, kuriame dirbo, organizavo pirmąjį Ukrainoje streiką. T. Vozniakas suartėjo su intelektualų grupe, kuri vėliau vadinta „Lvovo mokykla“. Ėmėsi savilaidos ir drauge su bendraminčiais įkūrė žurnalą „I“, kurį redaguoja iki šiol. Beje, pirmi žurnalo numeriai su Lietuvos Sąjūdžio pagalba buvo spausdinami Vilniuje (Ukrainoje žurnalas legalizuotas tik 1995 metais). Be to, jis yra ukrainiečių kultūrologas, politologas, Maidano aktyvistas, Ukrainos PEN klubo narys, Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos generalinis direktorius.
Intelektualo T. Vozniako interesų ir veiklos laukas itin platus: tai – žmogaus teisės, visuomenės reikalai, daugiakultūriai bendruomenių santykiai, europinė integracija, globalizacija, regionalizmas, ekumeninis dialogas, šiuolaikinė politika.
Ciklo „Lietuva ir Rytų kaimynystės regionas“ organizatoriai – Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas, Lietuvos PEN klubas, Leonido Donskio fondas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Kitas susitikimas Nacionalinėje bibliotekoje vyks rugsėjo 3 d. Lenkijos ir pasaulio intelektualą Adamą Michniką kalbins žurnalistas Rimvydas Valatka. Renginio pavadinimas „Rusija ir Baltarusija – kaimyninių valstybių galvos skausmas?“ Sekite mūsų naujienas.